Praėjusiais metais įkurtas Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklas jau vienija 24 šalies savivaldybes. Jų atstovai Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos savivaldybių ateitis – žalioji transformacija“ aptarė kylančius iššūkius ir ateities planus.
Pasak renginyje dalyvavusio parlamentinės grupės „Žaliosios savivaldybės – 2030“ pirmininko Andriaus Bagdono, tai yra gyvas įrodymas apie vietos valdžios siekį įgyvendinti tvaresnius sprendimus.
„Per dvejus su puse metų prie Žaliųjų savivaldybių tinklo iniciatyvos prisijungė 24 savivaldybės. Itin įkvepia, kad jos noriai jungiasi, mato perspektyvą ir jų nereikia įkalbinėti. Jos supranta, kad šis tinklas suteikia galimybę savivaldybėms dalytis patirtimi ir pasitarti, kaip efektyviau įgyvendinti žaliuosius sprendimus“, – pabrėžė A. Bagdonas.
Jo teigimu, žaliasis kursas, nuosekliai įgyvendinamas tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu, išliks svarbiu darbotvarkės prioritetu, nepaisant politinių permainų rudenį, po Seimo rinkimų.
„Nė neabejoju, kad tokia parlamentinė grupė bus iš naujo įkurta“, – sakė Seimo narys A. Bagdonas.
Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinasis vadovas Audrius Klišonis taip pat pabrėžė, kad Žaliųjų savivaldybių tinklas nėra tik laikina iniciatyva. Jis tikisi, kad daugiau savivaldybių prisijungs prie šios iniciatyvos. „Kuo greičiau susibursime, tuo daugiau naudos turės savivaldybės ir jų gyventojai“, – sakė A. Klišonis.
Konferencijoje kalbėjęs aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus akcentavo, kad vis dar nematantiems pakankamai priežasčių susirūpinti tvarių sprendimų paieška reikėtų pažvelgti į sinoptikų ir klimatologų vedamą statistiką.
„Pokyčių būtinybę diktuoja klimato kaitos iššūkiai. Pavyzdžiui, 2023 metais Lietuvoje buvo užfiksuota net 17 šilumos rekordų, gyvūnams sunku prisitaikyti“, – teigė K. Šetkus.
Jis taip pat paminėjo, kad daug išsamios informacijos apie klimato kaitą pateikiama portale klimatokaita.lt, kuris gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu ir pagalbos priemone vietos savivaldai informuojant jos gyventojus ir priimant sprendimus.
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė konferencijoje susirinkusiems savivaldos atstovams pabrėžė, kad vienas svarbiausių žaliosios transformacijos elementų – žaliojo transporto plėtra savivaldybėse, akcentuodama, kad iki 2030 m. 100 proc. viešojo transporto turėtų būti varomas alternatyviais degalais.
Planuojant susisiekimo infrastruktūros pertvarką ir įgyvendinant ES žaliąjį kursą, reikiami sprendimai, pasak viceministrės, bus priimami vadovaujantis surinktais duomenimis.
„Lietuva yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje, kuri pradeda rinkti duomenis ir stebėti, kas vyksta regionuose ir valstybės mastu. Darnaus judumo duomenų stebėsenos ir vertinimo platformos (Duomenų ežero) tikslas – centralizuotai rinkti, apdoroti, analizuoti ir vizualizuoti darnaus judumo duomenis, kurie padėtų priimti sprendimus“, – sakė A. Vaiciukevičiūtė.
Konferencijoje taip pat dalyvavęs Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad savivalda turėtų būti suinteresuota žaliąja transformacija ir dėl verslo, o ypač apdirbamosios pramonės, kuri sukuria nemažą dalį darbo vietų šalies regionuose.
„Judame į priekį, bet greitis turi būti kitoks. Pavyzdžiui, vėjo jėgainių parkus kurti vis dar gana sudėtinga. O be jų pramonei išties sunku, nes tai bene pigiausias elektros energijos šaltinis“, – tvirtino V. Janulevičius ir pabrėžė, kad diversifikacija ir planingas pramonės vystymas taip pat yra labai svarbūs žaliosios transformacijos sėkmei.
Renginyje viešėjusi KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė profesorė dr. Žaneta Stasiškienė pabrėžė savivaldybių lyderystės svarbą, primindama savivaldybėms, kad tvarumo vadovai turėtų būti platesnės kompetencijos nei komunikacijos specialistai.
„Reikia komunikacijos, bet tvarumas – ne tik komunikacija. Būtina, kad kiekvienas vadovas suprastų tvarumo svarbą“, – teigė Ž. Stasiškienė ir pridūrė, kad savivaldos lygmeniu susipina keturių svarbių tvarumo aspektų gijos: pramonės, transporto, energetikos ir pastatų.
Konferencijoje pranešimą skaitęs Lietuvos energetikos instituto direktorius dr. Sigitas Rimkevičius pritarė minčiai, kad būtina skatinti visuomenės švietimą ir reikia aktyviau siekti ją supažindinti su žaliosiomis technologijomis, kurios gali padėti spręsti kylančius iššūkius.
„Tam puikiai pasitarnautų mūsų kuriamas tarptautinis energetikos kompetencijų centras. Jame būtų vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai, inicijuojami demonstraciniai bandomieji projektai, įgyvendinama bandomojo projekto „Žaliasis miestelis“ vizija, išbandomos naujos technologijos ir inovatyvūs sprendimai išmaniesiems miestams, su kuriais galėtų iš arti susipažinti visi norintys“, – vardijo dr. S. Rimkevičius ir pridūrė, kad toks centras ateityje padėtų rengti ir vis labiau reikalingus ateities energetikos specialistus.
Žvelgdamas į Žaliųjų savivaldybių tinklo ateitį, iniciatyvos koordinatorius Romualdas Petraitis išreiškė viltį, kad artimiausiu metu prisijungs dar daugiau savivaldybių, nes žalioji transformacija yra globali ateities kryptis.
„Nepaisant tam tikrų iššūkių, kaip antai finansavimo trūkumas,
Lietuvos savivaldybės rodo aktyvumą ir entuziazmą. Tikiu, savivaldybės,
kurios dar neprisijungė, netrukus tai padarys, suvokusios žaliosios
pertvarkos svarbą ir atsirandančias galimybes“, – sakė R. Petraitis.
Anot jo, per pastaruosius metus Žaliųjų savivaldybių tinklas padarė
reikšmingą progresą. Tinklo atstovai aplankė daugiau nei 20 Lietuvos
savivaldybių, surinko atsiliepimus ir išklausė problemas, su kuriomis
savivaldybės susiduria. Be to, Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklas
prisijungė prie ES išmaniųjų bendruomenių tinklo (EC Smart Communities
Network) bei pasirašė bendradarbiavimo sutartį su didžiausiu pasaulyje
miesto inovacijų renginiu „Smart City Expo World Congress“.
