Praėjusiais metais įkurtas Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklas jau vienija 24 šalies savivaldybes. Jų atstovai Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos savivaldybių ateitis – žalioji transformacija“ aptarė kylančius iššūkius ir ateities planus.

Pasak renginyje dalyvavusio parlamentinės grupės „Žaliosios savivaldybės – 2030“ pirmininko Andriaus Bagdono, tai yra gyvas įrodymas apie vietos valdžios siekį įgyvendinti tvaresnius sprendimus.

„Per dvejus su puse metų prie Žaliųjų savivaldybių tinklo iniciatyvos prisijungė 24 savivaldybės. Itin įkvepia, kad jos noriai jungiasi, mato perspektyvą ir jų nereikia įkalbinėti. Jos supranta, kad šis tinklas suteikia galimybę savivaldybėms dalytis patirtimi ir pasitarti, kaip efektyviau įgyvendinti žaliuosius sprendimus“, – pabrėžė A. Bagdonas.

Jo teigimu, žaliasis kursas, nuosekliai įgyvendinamas tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu, išliks svarbiu darbotvarkės prioritetu, nepaisant politinių permainų rudenį, po Seimo rinkimų.

„Nė neabejoju, kad tokia parlamentinė grupė bus iš naujo įkurta“, – sakė Seimo narys A. Bagdonas.

Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinasis vadovas Audrius Klišonis taip pat pabrėžė, kad Žaliųjų savivaldybių tinklas nėra tik laikina iniciatyva. Jis tikisi, kad daugiau savivaldybių prisijungs prie šios iniciatyvos. „Kuo greičiau susibursime, tuo daugiau naudos turės savivaldybės ir jų gyventojai“, – sakė A. Klišonis.

Konferencijoje kalbėjęs aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus akcentavo, kad vis dar nematantiems pakankamai priežasčių susirūpinti tvarių sprendimų paieška reikėtų pažvelgti į sinoptikų ir klimatologų vedamą statistiką.

„Pokyčių būtinybę diktuoja klimato kaitos iššūkiai. Pavyzdžiui, 2023 metais Lietuvoje buvo užfiksuota net 17 šilumos rekordų, gyvūnams sunku prisitaikyti“, – teigė K. Šetkus.

Jis taip pat paminėjo, kad daug išsamios informacijos apie klimato kaitą pateikiama portale klimatokaita.lt, kuris gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu ir pagalbos priemone vietos savivaldai informuojant jos gyventojus ir priimant sprendimus.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė konferencijoje susirinkusiems savivaldos atstovams pabrėžė, kad vienas svarbiausių žaliosios transformacijos elementų – žaliojo transporto plėtra savivaldybėse, akcentuodama, kad iki 2030 m. 100 proc. viešojo transporto turėtų būti varomas alternatyviais degalais.

Planuojant susisiekimo infrastruktūros pertvarką ir įgyvendinant ES žaliąjį kursą, reikiami sprendimai, pasak viceministrės, bus priimami vadovaujantis surinktais duomenimis.

„Lietuva yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje, kuri pradeda rinkti duomenis ir stebėti, kas vyksta regionuose ir valstybės mastu. Darnaus judumo duomenų stebėsenos ir vertinimo platformos (Duomenų ežero) tikslas – centralizuotai rinkti, apdoroti, analizuoti ir vizualizuoti darnaus judumo duomenis, kurie padėtų priimti sprendimus“, – sakė A. Vaiciukevičiūtė.

Konferencijoje taip pat dalyvavęs Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad savivalda turėtų būti suinteresuota žaliąja transformacija ir dėl verslo, o ypač apdirbamosios pramonės, kuri sukuria nemažą dalį darbo vietų šalies regionuose.

„Judame į priekį, bet greitis turi būti kitoks. Pavyzdžiui, vėjo jėgainių parkus kurti vis dar gana sudėtinga. O be jų pramonei išties sunku, nes tai bene pigiausias elektros energijos šaltinis“, – tvirtino V. Janulevičius ir pabrėžė, kad diversifikacija ir planingas pramonės vystymas taip pat yra labai svarbūs žaliosios transformacijos sėkmei.

Renginyje viešėjusi KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė profesorė dr. Žaneta Stasiškienė pabrėžė savivaldybių lyderystės svarbą, primindama savivaldybėms, kad tvarumo vadovai turėtų būti platesnės kompetencijos nei komunikacijos specialistai.

„Reikia komunikacijos, bet tvarumas – ne tik komunikacija. Būtina, kad kiekvienas vadovas suprastų tvarumo svarbą“, – teigė Ž. Stasiškienė ir pridūrė, kad savivaldos lygmeniu susipina keturių svarbių tvarumo aspektų gijos: pramonės, transporto, energetikos ir pastatų.

Konferencijoje pranešimą skaitęs Lietuvos energetikos instituto direktorius dr. Sigitas Rimkevičius pritarė minčiai, kad būtina skatinti visuomenės švietimą ir reikia aktyviau siekti ją supažindinti su žaliosiomis technologijomis, kurios gali padėti spręsti kylančius iššūkius.

„Tam puikiai pasitarnautų mūsų kuriamas tarptautinis energetikos kompetencijų centras. Jame būtų vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai, inicijuojami demonstraciniai bandomieji projektai, įgyvendinama bandomojo projekto „Žaliasis miestelis“ vizija, išbandomos naujos technologijos ir inovatyvūs sprendimai išmaniesiems miestams, su kuriais galėtų iš arti susipažinti visi norintys“, – vardijo dr. S. Rimkevičius ir pridūrė, kad toks centras ateityje padėtų rengti ir vis labiau reikalingus ateities energetikos specialistus.

Žvelgdamas į Žaliųjų savivaldybių tinklo ateitį, iniciatyvos koordinatorius Romualdas Petraitis išreiškė viltį, kad artimiausiu metu prisijungs dar daugiau savivaldybių, nes žalioji transformacija yra globali ateities kryptis.

„Nepaisant tam tikrų iššūkių, kaip antai finansavimo trūkumas, Lietuvos savivaldybės rodo aktyvumą ir entuziazmą. Tikiu, savivaldybės, kurios dar neprisijungė, netrukus tai padarys, suvokusios žaliosios pertvarkos svarbą ir atsirandančias galimybes“, – sakė R. Petraitis.

Anot jo, per pastaruosius metus Žaliųjų savivaldybių tinklas padarė reikšmingą progresą. Tinklo atstovai aplankė daugiau nei 20 Lietuvos savivaldybių, surinko atsiliepimus ir išklausė problemas, su kuriomis savivaldybės susiduria. Be to, Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklas prisijungė prie ES išmaniųjų bendruomenių tinklo (EC Smart Communities Network) bei pasirašė bendradarbiavimo sutartį su didžiausiu pasaulyje miesto inovacijų renginiu „Smart City Expo World Congress“.

2024 m. birželio 17 d. LR Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „Lietuvos savivaldybių ateitis – žalioji transformacija“. Konferencijoje dalyvavo 24-ių Žaliųjų savivaldybių merai ir savivaldybių tinklo koordinatoriai. Konferencijoje pranešimus skaitė Aplinkos, Susisiekimo ir Energetikos ministerijų atstovai, verslo ir mokslo atstovai.

Pranešimai: https://greenmunicipalities.lt/pranesimai/

2021 m. lapkričio mėn. Seime įkurta laikinoji parlamentinė grupė „Žaliosios savivaldybės – 2030”, kurios tikslas – paskatinti šalies savivaldybes siekti ambicingų tikslų tapti klimatui neutraliomis iki 2030 m. Praėjusiais metais įkurtas Lietuvos Žaliųjų savivaldybių tinklas, prie kurio jau prisijungė 24 savivaldybės. Siekiama, jog tai prisidės įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslą iki 2050 m. pasiekti, kad Europa taptų neutraliu klimatui žemynu bei Lietuvos Respublikos XVIII vyriausybės siekio, kad pirmasis neutralaus poveikio klimatui ir beatliekis Lietuvos miestas atsirastų iki 2030 m.

Kaune siekiama įkurti tarptautinį energetikos kompetencijų centrą, kuriame būtų vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai, inicijuojami demonstraciniai–pilotiniai projektai, įgyvendinama bandomojo projekto „Žaliasis miestelis“ vizija, išbandomos naujos technologijos ir inovatyvūs sprendimai išmaniesiems miestams. Tai paskelbė Lietuvos energetikos instituto direktorius Sigitas Rimkevičius.

Pasak jo, šis centras padės supažindinti sprendimų priėmėjus, verslą ir visuomenę su inovatyviais tvariais sprendimais ir prisidės prie energetikos ateities specialistų rengimo bei leis aktyviau ir sėkmingiau dalyvauti tarptautinių programų kvietimuose, tuo pačiu įsitraukiant į tarptautinių iniciatyvų įgyvendinimą.

Dr. Sigitas Rimkevičius

Žalioji transformacija – galimybė regionams

Anot Lietuvos energetikos instituto direktoriaus dr. Sigito Rimkevičiaus, šis ir kiti sprendimai negimė vakuume. Jie buvo priimti remiantis sukaupta kompetencija, turimais partnerystės ryšiais ir savivaldos bei verslo atstovų įžvalgomis. Įkurtas kompetencijos centras ženkliai prisidėtų ir prie Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo plėtotės.

„Per pastaruosius metus Žaliųjų savivaldybių tinklas padarė reikšmingą progresą. Jau dabar tinklo atstovai aplankė daugiau nei 20 Lietuvos savivaldybių, surinko jų atsiliepimus ir išklausė problemas, su kuriomis jos susiduria. Tinklas tapo svarbiu įrankiu siekiant klimato neutralumo ir tvarios ateities mūsų šalyje“, – pabrėžė Romualdas Petraitis, Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius.

Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo idėja buvo išvystyta Seimo laikinojoje grupėje „Žaliosios savivaldybės – 2030“. Jos pirmininkas, parlamentaras Andrius Bagdonas, tvirtina, kad Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo veiklos pradžia – dviejų su puse metų trukusio darbo ir 2023 metais pasirašyto memorandumo dėl Žaliųjų savivaldybių iniciatyvos rezultatas.

„Vis daugiau Lietuvos savivaldybių ieško būdų, kaip klimato kaitos iššūkius bei Europos Komisijos nustatytą žaliąjį kursą paversti galimybėmis. Nors tinklas veikia dar tik metus, prie jo prisijungė jau 24 savivaldybės. Neabejoju, ateityje jų bus tik daugiau“, – teigė Seimo narys A. Bagdonas.

Andrius Bagdonas

Savo ruožtu Plungės rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, tvirtina, kad žaliosios investicijos ir išmanūs technologiniai sprendimai išties tampa labai svarbūs gerinant piliečių gyvenimo kokybę.

„Savivaldybės nuolat investuoja į viešųjų paslaugų gerinimą, įgyvendina aplinkai draugiškus pokyčius, kuria žmogui patogų gyvenimą miestuose ir regionuose. Tikiuosi, kad šios iniciatyvos dėka, suvieniję jėgas, žengsime sparčiau link žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje“, – teigia A. Klišonis.

Savivaldos įsitraukimo į žaliąją transformaciją svarbą pabrėžia ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Aukštos energijos kainos ir neigiama jų įtaka ekonomikai verčia ieškoti alternatyvų iškastiniam kurui. Investicija įrengiant vėjo ir saulės parkus leistų užfiksuoti elektros kaštus mažiausiai dvidešimčiai metų į ateitį. Šiame kontekste savivaldai tenka labai svarbus vaidmuo – be jos įsitraukimo kažin ar pavyks įtikinti skirti vietas atsinaujinančios energijos parkų plėtojimui. Būtent savivaldoms tenka svarbus permainų, elgsenos pokyčių katalizatoriaus vaidmuo“, – pabrėžė V. Janulevičius.

Jo teigimu, apdirbamosios gamybos investicijos Lietuvos regionuose siekia vidutiniškai 28,3 proc., o pramonės didžiausios investicijos yra ne didmiesčiuose.

„Tai reiškia, kad mes kuriame darbo vietas regionuose, kurių gyvasties palaikymas yra ypatingai svarbus. Todėl labai svarbus vaidmuo ateityje teks savivaldai ir jos priimamiems sprendimams žaliosios transformacijos srityje. Savivalda turėtų prisidėti prie atsinaujinančios energetikos plėtros tais sprendimais, kurie yra jų valioje, ir kartu su verslu vystyti bendrus projektus. Atsinaujinančios energetikos projektų plėtra užtikrintų energetinio skurdo mažinimą, pramonės dekarbonizacijos ir energetinių kaštų mažinimą. Tai svarbu tiek verslui, tiek ir žmonėms“, – akcentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius.

Išgirdo savivaldybių problemas

Pasak Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatoriaus R. Petraičio, per metus buvo aplankytos visos tinklo savivaldybės ir tai leido susidaryti bendrą vaizdą, su kokiais iššūkiais jos susiduria.

„Vienas pagrindinių – pastatų renovacija. Norėdami paskatinti konstruktyvias diskusijas šia tema, planuojame rengti atskirus susitikimus su savivaldybių komunalinių paslaugų ir būsto administravimo įmonėmis. Diskusijose dalyvaus renovacijos ekspertai ir Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovai. Toks bendradarbiavimas padės greičiau spręsti renovacijos problemas ir skatins efektyvesnį darbą“, – nurodė R. Petraitis.

Romualdas Petraitis

Dar viena svarbi tvarumą skatinančios transformacijos dalis, anot Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatoriaus, yra dirvožemio specialistų įtraukimas.

„Papildėme savo ekspertų grupę dirvožemio specialistais, tad savivaldybių žemės ūkio skyriai ir ūkininkai galės pasinaudoti jų žiniomis tausojančio žemės ūkio srityje. Šis žingsnis padės pagerinti dirvožemio būklę ir skatins tvarią žemės ūkio praktiką“, – aiškino tinklo koordinatorius.

Jo teigimu, transporto sektorius yra dar viena sritis, kuriai dalyje savivaldybių reikia ypatingo dėmesio. Todėl planuojama surengti diskusijas su Susisiekimo ministerija, siekiant spręsti atskirų apmokėjimo sistemų miestuose ir rajonuose problemas.

„Esame tikri, kad efektyvesnis transporto valdymas ir inovatyvūs sprendimai padės sumažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai“, – pabrėžė R. Petraitis.

Jis taip pat išskyrė ir energijos bei atliekų valdymo iššūkį, su kuriuo susiduria kai kurios savivaldybės.

„Pavyzdžiui, Alytaus rajonas, turintis sumokėti 4 mln. eurų už ESO ir LITGRID paslaugas, susiduria su dideliais finansiniais iššūkiais. Todėl į diskusijas bus kviečiamos Energetikos, Finansų ir Aplinkos ministerijos. Taip pat bus sprendžiami atliekų tvarkymo klausimai, siekiant, kad išrūšiuotos atliekos taptų nauda. Ypatingas dėmesys bus skiriamas statybinėms ir inertinėms atliekoms“, – vardijo Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo atstovas.

R. Petraičio manymu, įvardyti iššūkiai yra kompleksiniai ir reikalauja daug pastangų. Vis dėlto jis pabrėžia, kad pirmieji žingsniai jau žengti, o tokie sprendimai, kaip žaliojo miestelio bei žaliojo miesto inovacijų centro įkūrimas, padėtų gerokai paspartinti Lietuvos savivaldybių žalėjimo procesą.

Kaip Lietuvos savivaldybės galėtų efektyviau ir sparčiau plėtoti tvarius sprendimus, išsamiai bus kalbama birželio 17 d. LR Seime vyksiančioje konferencijoje „Lietuvos savivaldybių ateitis – žalioji transformacija“. Joje dalyvaus 24 žaliųjų savivaldybių merai ir savivaldybių tinklo koordinatoriai. Renginyje pranešimus skaitys Aplinkos, Susisiekimo ir Energetikos ministrai, verslo ir mokslo atstovai. Renginys taip pat suburs savivaldybių, verslo ir mokslo lyderius į diskusiją apie priemones, kurios leistų savivaldybėms tapti draugiškomis aplinkai ir žmonėms.

Act!onHeat paramos priemonė kviečia vietos ir regionines valdžios institucijas, energetikos agentūras ir miesto planuotojus teikti paraiškas finansavimui gauti šildymo ir vėsinimo infrastruktūros srityje.

Paramą gaus iki 120 savivaldybių, bus atlikta 30 išankstinių galimybių studijų. Kandidatai bus atrenkami pagal jų interesus ir poreikius.

Pateiktos paraiškos vertinamos nuolat, rekomenduojama paraiškas teikti nedelsiant.

Daugiau informacijos: https://actionheat.eu/Call_for_applicants