- Data. Spalio 22-23 d. (9.00–16.00 val.)
- Tikslinė grupė. Įvairių sričių specialistai, norintys įgyti žinių apie pastatų ir miestų infrastruktūros renovaciją, besidomintys renovacijos tendencijomis.
- Plėtojami gebėjimai. Kompetencijų apie modernias energetikos technologijas plėtra.
- Trukmė. 16 akademinių valandų.
- Vieta. Lietuvos energetikos institutas (Breslaujos g. 3, Kaunas) / nuotoliniu būdu „MS TEAMS“.
- Veiklos forma – mokymai.
Mokymosi struktūra
- Dviejų dienų intensyvių mokymų metu jų klausytojai įgys žinių apie pastatų fondo situaciją tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Susipažins su Europos Komisijos iniciatyvomis pagerinti pastatų būklę Europoje.
- Klausytojai sužinos apie Lietuvos pažangą vykdant daugiabučių namų atnaujinimo programą.
- Susipažins su šalyje taikomos kompleksinės (pilnos) ir dalinės („mažosios renovacijos“) principais, skirtumais, privalumas ir trūkumais.
- Klausytojai susipažins su miestų atnaujinimo kvartalais principais, organizaciniu eiliškumu, apimtimi ir sprendimų priėmimų lygiais.
Tikslai
- Susipažinti su pastatų renovacijos situacija Europoje ir Lietuvoje, renovacijos pilnumo atvejų analize, miestų atnaujinimo kvartalais organizaciniais aspektais.
Aprašymas
Daugiau kaip 220 mln. pastatų, t. y. apie 85% viso Europos Sąjungos šalių pastatų fondo, pastatyta iki 2001 metų. Bent 85–95% šiandieninių pastatų tebestovės ir 2050 metų. Pastatų sektoriuje suvartojama apie 40% visos ES suvartojamos energijos, išmetama 36% visų su energija susijusių ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
2018 metais Lietuvoje kiek daugiau nei pusė (59 proc.) šalies gyventojų gyveno daugiabučiuose ir 41 proc. vienbučiuose namuose. 75 proc. daugiabučių namų buvo pastatyti iki 1991 m., laikantis sovietmečio statybos standartų. Dauguma šių pastatų priskiriami žemoms energijos vartojimo efektyvumo klasėms (E ir F). 1992 m. šalyje įsigaliojo naujas, griežtesnis statybos reglamentas, numatantis kur kas mažesnį leidžiamą išorinių pastato atitvarų laidumą šilumai. Tokiu būdu, siekiant bendrųjų Europos Sąjungos tikslų, Lietuvos daugiabučių namų, pastatytų iki 1992 m., renovacija turi didžiausią potencialą sumažinti energijos suvartojimą ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Stebima tendenciją šalyje, kai jaunos, vidutines pajamas gaunančios šeimos, pirmenybę teikia naujiems namams priemiesčiuose, bet ne būstams sovietinės statybos daugiabučiuose. Šis faktas kelia miestų plėtros urbanistinius ir socialinius iššūkius, nes šalies didžiųjų miestų priemiesčiai dažniausiai nepasižymi gerai išplėtota infrastruktūra (asfaltuotos apšviestos gatvės, energijos, vandens tiekimas) ir viešosiomis paslaugomis (viešasis transportas, darželiai, mokyklos ir kt.). Miesto daugiabučių namų ir infrastruktūros esminis atnaujinimas padėtų pakeisti šią tendenciją, t. y. grąžintų jaunas šeimas į miestų gyvenamuosius rajonus. Mažesniuose šalies miestuose, atsižvelgiant į teigiamą darbo vietų kūrimo tendenciją, daugiabučių namų renovacija gali stipriai sumažinti jaunimui motyvaciją migruoti į didžiuosius miestus ar Vakarų Europos šalis.
Mokymų temos
1 diena:
- Įžanga apie pastatų atnaujinimo (modernizavimo) poreikį ES ir Lietuvoje. ES ir Lietuvos siekiai, planai ir programos skatinantys pastatų atnaujinimą.
- Daugiabučių namų atnaujinimo pažanga Lietuvoje,
- Skirtingi daugiabučių namų atnaujinimo lygiai. Privalumai, trūkumai, ilgalaikės pasekmės.
- Daugiabučių namų atnaujinimo proceso etapai.
- Daugiabučių namų atnaujinimo ir priežiūros skaitmeninimo perspektyvos.
- Daugiabučių namų skatinimas, valstybės parama.
- Daugiabučių namų atnaujinimo valstybės paramos programų naujienų apžvalga.
2 diena:
- Miestų pastatų ir infrastruktūros atnaujinimo kvartalais koncepcija.
- Miesto atnaujinimo kvartalais etapai.
- Miesto atnaujinimo kvartalais finansavimo klausimai.
- Miesto atnaujinimo kvartalais organizaciniai klausimai.
- Miesto infrastruktūros atnaujinimo ir priežiūros skaitmeninimo perspektyvos.
- Miesto atnaujinimo kvartalais patirtis ir praktika Lietuvos miestuose.
Lektoriai
- Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Ramūnas Gatautis
Renovacijos ekspertas-praktikas, nuolat besidomintis renovacijos naujovėmis ir tendencijomis.
