- Data. 2024 m. spalio 17-18 d. (9.00–16.00 val.)
- Tikslinė grupė. Įvairių sričių specialistai, norintys įgyti fundamentines žinias apie vandenilį, jo gamybą, panaudojimą ir aplinkosauginius aspektus bei besidomintys vandenilio ir atsinaujinančių išteklių energetikos technologijų integracija.
- Plėtojami gebėjimai. Kompetencijų apie modernias energetikos technologijas plėtra.
- Trukmė. 16 akademinių valandų.
- Vieta. Lietuvos energetikos institutas (Breslaujos g. 3, Kaunas) / nuotoliniu būdu „MS TEAMS“.
- Veiklos forma – mokymai.
Mokymosi struktūra
- Dviejų dienų intensyvių mokymų metu įgysite fundamentines žinias apie vandenilio fizikines-chemines savybes, sužinosite, kaip vandenilio technologijų panaudojimas prisideda prie tvarios ir ekologiškos ateities.
- Susipažinsite su naujausiais vandenilio gamybos, saugojimo, transportavimo ir kuro elementų pritaikymo pasiekimais, kurie gali sukelti perversmą įvairiose pramonės šakose visame pasaulyje.
- Suprasite pasaulinį vandenilio technologijų kontekstą įvairiuose sektoriuose apžvelgiant sėkmingai vystomus projektus.
Tikslai
- Susipažinti su vandenilio energetikos aktualijomis: esama padėtis pramonėje ir ateities tendencijos, vandenilio gamybos tipai, vandenilio panaudojimas.
- Susipažindinti su vandenilio gamybos technologijomis dalyvius įtraukiant į demonstracinį darbą, kurio metu realiai bus pagamintas nedidelis kiekis vandenilio ir konvertuotas į elektros energiją bei šilumą.
Aprašymas
Vandenilis yra labiausiai paplitęs cheminis elementas Visatoje. Populiariausi vandenilio šaltiniai: angliavandeniliai ir vanduo. Gaminant vandenilį iš angliavandenilių (pvz. gamtinės dujos, nafta), susidaro ne tik vandenilis, bet ir CO2. Panaudojus vandens elektrolizės procesus ir elektros energiją gautą iš atsinaujinančių energijos išteklių, vanduo suskaidomas į klimatui draugišką žaliąjį vandenilį ir deguonį.
Žaliojo vandenilio technologijos gali tapti esminiu technologiniu sprendiniu, kuriant klimato kaitai neutralią ekonomiką. Žaliasis vandenilis, kaip energijos nešėjas, gali iš esmės prisidėti integruojant nestabilius atsinaujinančios energijos išteklius į šalių elektros energijos tinklus. Žaliasis vandenilis gali padėti „pernešti“ saulės elektrinių generuojamą elektrą ne tik iš „dienos į naktį“, bet ir iš „vasaros į žiemą“. Šios technologijos įgalintų mega-kruizinius laivus plaukti nepaliekant CO2 pėdsako. Žaliojo vandenilio panaudojimas leistų pilnai dekarbonizuoti metalų perdirbimo, azotinių trąšų gamybos sektorius. Tai prisidėtų ir prie kitų sektorių, kur naudojamos gamtinės dujos, kiti angliavandeniliai, dalinio ar pilno dekarbonizavimo.
Žaliasis vandenilis gali būti gaminamas bet kurioje šalyje, kas turėtų esminę, teigiamą įtaką šalių energetiniam saugumui.
Mokymų temos
1 diena:- Įžanga į vandenilio energetiką: esama padėtis pramonėje ir ateities tendencijos.
- Vandenilio gavyba: „pilkojo“, „mėlynojo“ ir „žaliojo“ vandenilio gamybos technologijos.
- Vandenilio saugojimas: suskystinto, suspausto ir vandenilio saugojimo kietuose kūnuose technologijos.
- Vandenilio transportavimas.
- Vandenilio panaudojimas.
- Vandenilio panaudojimas: mobilios aplikacijos.
- Vandenilio ekonomika ir aplinkosauginiai aspektai: atskirų technologinių sprendimų CAPEX, OPEX analizė; vandenilio technologijų taikymo įtaka klimato kaitą sukeliančių dujų emisijų mažinimui.
- Vandenilio ir atsinaujinančių išteklių energetikos technologijų integracija: pasaulyje vykdomų svarbių projektų analizė.
Lektoriai
- Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vyriausias mokslo darbuotojas dr. Darius Milčius
- Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas ir Vandenilio energetikos asociacijos direktorius dr. Šarūnas Varnagiris
Vandenilio energetikos technologijų entuziastai, nuolat besidomintis vandenilio energetikos naujovėmis ir tendencijomis.