2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo veiklos pristatytos Vilniaus rajone. Renginyje dalyvavo savivaldybių, verslo ir mokslo atstovai.

Sveikinimo žodį tarė Vilniaus rajono savivaldybės Administracijos direktorius Vladislav Kondratovič bei Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, atvykęs kartu su Administracijos direktore Inga Pračkaile.

Renginio metu Lietuvos energetikos instituto atstovai skaitė pranešimus apie vandenilio vaidmenį savivaldybių energetinėje sistemoje (dr. Šarūnas Varnagiris), apie naujų energetikos technologijų diegimo principus (dr. Mantas Marčiukaitis), šilumos tinklus (dr. Rimantas Bakas), kvartalinę renovaciją (dr. Ramūnas Gatautis). Dr. Rolandas Urbonas pristatė savivaldybių dalyvavimo ES tarptautinėse programose galimybes. Pranešimą apie žiedinę ekonomiką ir atliekų tvarkymą savivaldybėse taip pat skaitė KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė.

Po pranešimų sesijos vyko savivaldybių atstovų ir savivaldybių įmonių vadovų diskusija apie iššūkius ir lūkesčius einant klimato neutralumo link.

Nacionalinis tinklas vysto Žaliųjų savivaldybių iniciatyvą, koordinuojamas Lietuvos energetikos instituto. Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo dalyviai: savivaldybės, Lietuvos savivaldybių asociacija, suinteresuotos ministerijos, mokslo ir studijų institucijos, verslo asociacijos, bendruomeninės organizacijos. Ši iniciatyva yra atvira visiems norintiems prisijungti.

2024 m. balandžio 12 d. Kazlų Rūdoje įvyko Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo renginys. Susirinkusius pasveikino tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis, Kazlų Rūdos rajono savivaldybės meras Mantas Varaška, taip pat pristatęs savo savivaldybėje priimamus žaliuosius sprendimus.

Renginyje pristatyti pranešimai apie naujas technologijas energijos vartotojo infrastruktūroje (dr. Virginijus Radziukynas), šilumos tinklus (dr. Rimantas Bakas), kvartalinę renovaciją (dr. Ramūnas Gatautis) ir apie žiedinę ekonomiką ir atliekų tvarkymą savivaldybėse (prof. Žaneta Stasiškienė).

Kaip pristato Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis, tinklas klimato kaitos iššūkius bei Europos Komisijos nustatytą žaliąjį kursą padės paversti galimybėmis. Be to, jis suteiks reikiamos informacijos, susijusios su skirtingomis Europos Sąjungos finansavimo programomis, skirtomis padėti šalims ir jų regionams prisitaikyti prie klimato kaitos ir naujos realybės, kurioje ypač svarbus tvarumas ir žalieji sprendimai. Prie tinklo jau yra prisijungusios 24 Lietuvos savivaldybės.

AURORAL konsorciumas ieško projektų, kurių tikslas – kurti naujas išmaniąsias bendruomenes arba paremti esamas. Maksimali projekto trukmė – 6 mėnesiai, finansavimo dydis – 70 % visų išlaidų. Paraiškos teikiamos dviejų tipų projektams:

A: Kvietimas naujoms išmaniosioms bendruomenėms – bus paskelbta netrukus.
B: Kvietimas teikti naujas paslaugas – didžiausia dotacijos suma: 55 200 EUR

AURORAL yra ES programos „Horizontas 2020“ projektas. Tai 30 partnerių iš 10 skirtingų Europos šalių konsorciumas.

Projekto tikslas yra panaudoti skaitmeninimą gerinant situaciją kaimo regionuose įvairiais aspektais, pavyzdžiui, skatinant ekonomikos augimą, socialinius aspektus arba prisidedant prie skaitmeninės atskirties mažinimo tarp kaimo ir miesto. AURORAL projektas ieško suinteresuotų šalių, kurios prisijungtų prie šių pastangų teikdamos projektus per atvirą kvietimą.

Projektas finansuos novatoriškų projektų vystymą ir įgyvendinimą 25-iose srityse (sveikata, mobilumas, ūkininkavimas, energetika, turizmas, žiniasklaida, švietimas, valdymas, pramonė, teritorija ir gamta, platformos ir kt.).

Paraiškos priimamos iki birželio 28 d. 
Plačiau (anglų kalba): https://www.auroral.eu/#/open-calls

Kovo 28 d., Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuotame renginyje Europos Sąjungos misijos ir „Europos horizontas“ – Lietuvos savivaldybių klimato kaitos sprendimams. Renginyje dalyvavo Žaliųjų savivaldybių tinklo ir mokslo įstaigų atstovai.

ES miestų misijos tikslas – iki 2030 m. pasiekti, kad mažiausiai 100 Europos miestų taptų poveikiu klimatui neutraliais ir pažangiais miestais bei užtikrinti, kad šie miestai veiktų kaip pavyzdiniai inovacijų centrai kitiems Europos miestams. Misija siekiama didinti miestų, regionų inovacinius gebėjimus bei paspartinti pažangių ir tvarių sprendimų diegimą miestų judumo, apželdinimo, infrastruktūros, energetikos ir miestiečių įtraukimo srityse.  Šioje ES miestų pertvarkos darbotvarkėje tarp 112 ES miestų dalyvauja du Lietuvos miestai – Vilnius ir Tauragė, tapę sektinu pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams.

Renginio pranešimai: ES misijos ir Europos horizontas – Lietuvos savivaldybių klimato kaitos sprendimams