Act!onHeat paramos priemonė kviečia vietos ir regionines valdžios institucijas, energetikos agentūras ir miesto planuotojus teikti paraiškas finansavimui gauti šildymo ir vėsinimo infrastruktūros srityje.

Paramą gaus iki 120 savivaldybių, bus atlikta 30 išankstinių galimybių studijų. Kandidatai bus atrenkami pagal jų interesus ir poreikius.

Pateiktos paraiškos vertinamos nuolat, rekomenduojama paraiškas teikti nedelsiant.

Daugiau informacijos: https://actionheat.eu/Call_for_applicants

2024 m. gegužės 22 d. Lietuvos energetikos institute įvyko Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo renginys.

Renginyje dalyvavo Žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatoriai, atstovaujantys savo savivaldybes. Sveikinimo žodį tarė LEI direktorius dr. Sigitas Rimkevičius. Renginio metu pranešimus pristatė ir į klausimus atsakė Ieva Budraitė, Žaliosios politikos instituto direktorė tarptautinei ir projektinei veiklai, prof. dr. Žaneta Stasiškienė, KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė ir Julija Kaladžinskaitė, MB „Energetinis intelektas“ vadovė.

UAB „3D Creative“, TOP 10 lyderiaujantis 3D paslaugų tiekėjas Europoje, kurio veikla apima 3D modeliavimą, skenavimą ir spausdinimą, atstovai praktiškai pademonstravo Kreon Scan, Artec Ray ir Artec Leo interaktyvių skenerių veikimą.

Šiandien, gegužės 10 d., Molėtų rajono savivaldybės administracijos pastate vyko Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo renginys. Į jį susirinko savivaldybių, verslo ir mokslo atstovai, kuriems sveikinimo žodį tarė Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, o pranešimus skaitė ekspertai iš Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto. Renginyje buvo aptartos įvairios energetikos ir darnaus vystymosi temos, įskaitant vandenilio vaidmenį savivaldybių energetinėse sistemose, žiedinės ekonomikos bei atliekų tvarkymo klausimus, naujų energetikos technologijų diegimo principus ir klimato neutralumo iššūkius.

Pranešimai: https://greenmunicipalities.lt/pranesimai/

2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo veiklos pristatytos Vilniaus rajone. Renginyje dalyvavo savivaldybių, verslo ir mokslo atstovai.

Sveikinimo žodį tarė Vilniaus rajono savivaldybės Administracijos direktorius Vladislav Kondratovič bei Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, atvykęs kartu su Administracijos direktore Inga Pračkaile.

Renginio metu Lietuvos energetikos instituto atstovai skaitė pranešimus apie vandenilio vaidmenį savivaldybių energetinėje sistemoje (dr. Šarūnas Varnagiris), apie naujų energetikos technologijų diegimo principus (dr. Mantas Marčiukaitis), šilumos tinklus (dr. Rimantas Bakas), kvartalinę renovaciją (dr. Ramūnas Gatautis). Dr. Rolandas Urbonas pristatė savivaldybių dalyvavimo ES tarptautinėse programose galimybes. Pranešimą apie žiedinę ekonomiką ir atliekų tvarkymą savivaldybėse taip pat skaitė KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė.

Po pranešimų sesijos vyko savivaldybių atstovų ir savivaldybių įmonių vadovų diskusija apie iššūkius ir lūkesčius einant klimato neutralumo link.

Nacionalinis tinklas vysto Žaliųjų savivaldybių iniciatyvą, koordinuojamas Lietuvos energetikos instituto. Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo dalyviai: savivaldybės, Lietuvos savivaldybių asociacija, suinteresuotos ministerijos, mokslo ir studijų institucijos, verslo asociacijos, bendruomeninės organizacijos. Ši iniciatyva yra atvira visiems norintiems prisijungti.

2024 m. balandžio 12 d. Kazlų Rūdoje įvyko Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo renginys. Susirinkusius pasveikino tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis, Kazlų Rūdos rajono savivaldybės meras Mantas Varaška, taip pat pristatęs savo savivaldybėje priimamus žaliuosius sprendimus.

Renginyje pristatyti pranešimai apie naujas technologijas energijos vartotojo infrastruktūroje (dr. Virginijus Radziukynas), šilumos tinklus (dr. Rimantas Bakas), kvartalinę renovaciją (dr. Ramūnas Gatautis) ir apie žiedinę ekonomiką ir atliekų tvarkymą savivaldybėse (prof. Žaneta Stasiškienė).

Kaip pristato Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis, tinklas klimato kaitos iššūkius bei Europos Komisijos nustatytą žaliąjį kursą padės paversti galimybėmis. Be to, jis suteiks reikiamos informacijos, susijusios su skirtingomis Europos Sąjungos finansavimo programomis, skirtomis padėti šalims ir jų regionams prisitaikyti prie klimato kaitos ir naujos realybės, kurioje ypač svarbus tvarumas ir žalieji sprendimai. Prie tinklo jau yra prisijungusios 24 Lietuvos savivaldybės.

AURORAL konsorciumas ieško projektų, kurių tikslas – kurti naujas išmaniąsias bendruomenes arba paremti esamas. Maksimali projekto trukmė – 6 mėnesiai, finansavimo dydis – 70 % visų išlaidų. Paraiškos teikiamos dviejų tipų projektams:

A: Kvietimas naujoms išmaniosioms bendruomenėms – bus paskelbta netrukus.
B: Kvietimas teikti naujas paslaugas – didžiausia dotacijos suma: 55 200 EUR

AURORAL yra ES programos „Horizontas 2020“ projektas. Tai 30 partnerių iš 10 skirtingų Europos šalių konsorciumas.

Projekto tikslas yra panaudoti skaitmeninimą gerinant situaciją kaimo regionuose įvairiais aspektais, pavyzdžiui, skatinant ekonomikos augimą, socialinius aspektus arba prisidedant prie skaitmeninės atskirties mažinimo tarp kaimo ir miesto. AURORAL projektas ieško suinteresuotų šalių, kurios prisijungtų prie šių pastangų teikdamos projektus per atvirą kvietimą.

Projektas finansuos novatoriškų projektų vystymą ir įgyvendinimą 25-iose srityse (sveikata, mobilumas, ūkininkavimas, energetika, turizmas, žiniasklaida, švietimas, valdymas, pramonė, teritorija ir gamta, platformos ir kt.).

Paraiškos priimamos iki birželio 28 d. 
Plačiau (anglų kalba): https://www.auroral.eu/#/open-calls

Kovo 28 d., Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuotame renginyje Europos Sąjungos misijos ir „Europos horizontas“ – Lietuvos savivaldybių klimato kaitos sprendimams. Renginyje dalyvavo Žaliųjų savivaldybių tinklo ir mokslo įstaigų atstovai.

ES miestų misijos tikslas – iki 2030 m. pasiekti, kad mažiausiai 100 Europos miestų taptų poveikiu klimatui neutraliais ir pažangiais miestais bei užtikrinti, kad šie miestai veiktų kaip pavyzdiniai inovacijų centrai kitiems Europos miestams. Misija siekiama didinti miestų, regionų inovacinius gebėjimus bei paspartinti pažangių ir tvarių sprendimų diegimą miestų judumo, apželdinimo, infrastruktūros, energetikos ir miestiečių įtraukimo srityse.  Šioje ES miestų pertvarkos darbotvarkėje tarp 112 ES miestų dalyvauja du Lietuvos miestai – Vilnius ir Tauragė, tapę sektinu pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams.

Renginio pranešimai: ES misijos ir Europos horizontas – Lietuvos savivaldybių klimato kaitos sprendimams

 

Kartu su KTU Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkais džiaugiamės šiandien įvykusia įdomia ir įtraukiančia diskusija su Panevėžio miesto atstovais apie miesto žaliąją ir socialinę infrastruktūrą. Šiame pokalbyje taip pat nagrinėjome, kaip gerovę galima būtų skatinti pasitelkiant inovatyvų urbanizuotos aplinkos pakankamumo principą, pagal kurį siekiama racionaliai tenkinti pagrindinius visuomenės poreikius ir išlikti klimatui neutraliems.

Kovo 6 d. vyko diskusija su Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Alytaus miestų Žaliųjų savivaldybių tinklo atstovais apie miestų žaliąją ir socialinę infrastruktūrą. Diskusijoje dalyvavo KTU Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkai. Urbanizacija ir klimato kaita kelia rimtų iššūkių, susijusių su tinkama gyventi aplinka, gyvenimo kokybe ir visuomenės lygiateisiškumu, kurie tampa vis svarbesniais klausimais miestų valdyme ir plėtroje. Diskusijoje nagrinėta, kaip gerovę galima būtų skatinti pasitelkiant inovatyvų urbanizuotos aplinkos pakankamumo principą, pagal kurį siekiama racionaliai tenkinti pagrindinius visuomenės poreikius ir kartu paisyti ribotų planetos išteklių, atsižvelgti į klimato iššūkius. Miestų žalioji ir socialinė infrastruktūra gali būti išanalizuota novatorišku pakankamumo požiūriu, kuris yra vienas svarbiausių veiksnių vystant klimatui palankią aplinką ir išteklius tausojančią visuomenę. Duomenys bus analizuojami ir vizualizuojami GIS įrankių pagalba, kurie bus naudojami tiek sprendimų priėmimui, tiek ir komunikacijai su visuomene ir kitomis suinteresuotomis pusėmis.

Šiandien, vasario 23 d., Mažeikių rajono savivaldybės tarybos salėje vyko Žaliųjų savivaldybių tinklo renginys „Žaliosios savivaldybės – mitas ar realybė?“, kuriame skaityti pranešimai, diskutuota, kaip pasiekti, kad savivaldybės taptų draugiškomis aplinkai ir žmonėms vietomis, kur gera gyventi, kurti ir dirbti.

Konferencijos dalyvius sveikino Savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Plungės rajono savivaldybės mero patarėja Anastasija Bojog.

Renginyje, subūrusiame politikus, verslo ir mokslo lyderius, pristatyti pranešimai apie vandenilio vaidmenį savivaldybės energetinėje sistemoje, naujas technologijas energijos vartotojo infrastruktūroje, šilumos tinklus, žiedinę ekonomiką ir atliekų tvarkymą savivaldybėse, kvartalinę renovaciją, savivaldybių dalyvavimą Europos Sąjungos tarptautinėse programose. Juos skaitė Lietuvos energetikos instituto bei Kauno technikos universiteto atstovai. Diskutuota apie iššūkius ir lūkesčius einant klimato neutralumo link, diegiamas inovacijas ir galimas partnerystes, pasidalyta gerąja patirtimi.

Praėjusių metų gegužės mėn. Seime vykusioje konferencijoje „Žalioji transformacija: Lietuvos savivaldybių kelias į klimato neutralumą“ pristatytas Žaliųjų savivaldybių nacionalinis tinklas, prie kurio jau yra prisijungusios 24 Lietuvos savivaldybės. Tinklas, anot jo kūrėjų, klimato kaitos iššūkius bei Europos Komisijos nustatytą žaliąjį kursą padės paversti galimybėmis. Be to, jis suteiks reikiamos informacijos, susijusios su skirtingomis Europos Sąjungos finansavimo programomis, skirtomis padėti šalims ir jų regionams prisitaikyti prie klimato kaitos ir naujos realybės, kurioje ypač svarbus tvarumas ir žalieji sprendimai.

Tinklo idėja išvystyta Seimo parlamentinėje grupėje „Žaliosios savivaldybės – 2030“. Jos pirmininkas, parlamentaras Andrius Bagdonas tvirtina, kad Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo veiklos pradžia – pusantrų metų trukusio darbo ir praeitų metų gruodį pasirašyto memorandumo dėl Žaliųjų savivaldybių iniciatyvos rezultatas.

Per šį laiką sukurtas tinklalapis www.greenmunicipalities.lt , kuriame savivaldybių atstovai gali rasti reikiamą informaciją, susijusią su skirtingomis Europos Sąjungos finansavimo programomis, skirtomis padėti šalims ir jų regionams prisitaikyti prie klimato kaitos ir naujos realybės, kurioje ypač svarbus tvarumas ir žalieji sprendimai. Šiuo metu buriama komanda įvairių sričių ekspertų, dirbančių klimato neutralumo srityje, kurie konsultuos ir teiks ekspertinę pagalbą prisijungusioms prie tinklo savivaldybėms. Jau organizuojami renginiai ir mokymai savivaldybių specialistams.

„Klimato neutralumą sudaro daug sudedamųjų dalių. Pradedant transporto sistema bei energetika ir baigiant žemės ūkiu bei žmonių įpročių formavimu. Kiekvienai iš tų krypčių numatytas finansavimas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra numačiusi iki 2030 m. į dviračių infrastruktūros gerinimą investuoti apie 100 mln. eurų. O štai programos „Europos horizontas“, kuri bus vykdoma iki 2027 m., bendras biudžetas yra 95,5 mlrd. eurų, iš kurių daugiau nei 15 mlrd. eurų klimato, energetikos ir mobilumo tematikoms. Ir tai tik keli pavyzdžiai, kur savivaldybės gali gauti finansavimą infrastruktūrai tobulinti bei žmonių gyvenimo sąlygoms gerinti, kartu leidžiančiam siekti ir klimato neutralumo tikslų“, – vardijo Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Rolandas Urbonas, taip pat besirūpinantis Žaliųjų savivaldybių tinklo plėtra. Pasak jo, tinklas atviras ne tik norintiesiems prisijungti ir dalytis patirtimi bei gerąja praktika, bet ir išsakyti siūlymus, kokios pagalbos ar įrankių reikia, kad darbai, idėjos ar iniciatyvos būtų įgyvendinamos.