Kartu su KTU Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkais džiaugiamės šiandien įvykusia įdomia ir įtraukiančia diskusija su Panevėžio miesto atstovais apie miesto žaliąją ir socialinę infrastruktūrą. Šiame pokalbyje taip pat nagrinėjome, kaip gerovę galima būtų skatinti pasitelkiant inovatyvų urbanizuotos aplinkos pakankamumo principą, pagal kurį siekiama racionaliai tenkinti pagrindinius visuomenės poreikius ir išlikti klimatui neutraliems.
Kovo 6 d. vyko diskusija su Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Alytaus miestų Žaliųjų savivaldybių tinklo atstovais apie miestų žaliąją ir socialinę infrastruktūrą. Diskusijoje dalyvavo KTU Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkai. Urbanizacija ir klimato kaita kelia rimtų iššūkių, susijusių su tinkama gyventi aplinka, gyvenimo kokybe ir visuomenės lygiateisiškumu, kurie tampa vis svarbesniais klausimais miestų valdyme ir plėtroje. Diskusijoje nagrinėta, kaip gerovę galima būtų skatinti pasitelkiant inovatyvų urbanizuotos aplinkos pakankamumo principą, pagal kurį siekiama racionaliai tenkinti pagrindinius visuomenės poreikius ir kartu paisyti ribotų planetos išteklių, atsižvelgti į klimato iššūkius. Miestų žalioji ir socialinė infrastruktūra gali būti išanalizuota novatorišku pakankamumo požiūriu, kuris yra vienas svarbiausių veiksnių vystant klimatui palankią aplinką ir išteklius tausojančią visuomenę. Duomenys bus analizuojami ir vizualizuojami GIS įrankių pagalba, kurie bus naudojami tiek sprendimų priėmimui, tiek ir komunikacijai su visuomene ir kitomis suinteresuotomis pusėmis.
Šiandien, vasario 23 d., Mažeikių rajono savivaldybės tarybos salėje vyko Žaliųjų savivaldybių tinklo renginys „Žaliosios savivaldybės – mitas ar realybė?“, kuriame skaityti pranešimai, diskutuota, kaip pasiekti, kad savivaldybės taptų draugiškomis aplinkai ir žmonėms vietomis, kur gera gyventi, kurti ir dirbti.
Konferencijos dalyvius sveikino Savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Plungės rajono savivaldybės mero patarėja Anastasija Bojog.
Renginyje, subūrusiame politikus, verslo ir mokslo lyderius, pristatyti pranešimai apie vandenilio vaidmenį savivaldybės energetinėje sistemoje, naujas technologijas energijos vartotojo infrastruktūroje, šilumos tinklus, žiedinę ekonomiką ir atliekų tvarkymą savivaldybėse, kvartalinę renovaciją, savivaldybių dalyvavimą Europos Sąjungos tarptautinėse programose. Juos skaitė Lietuvos energetikos instituto bei Kauno technikos universiteto atstovai. Diskutuota apie iššūkius ir lūkesčius einant klimato neutralumo link, diegiamas inovacijas ir galimas partnerystes, pasidalyta gerąja patirtimi.
Praėjusių metų gegužės mėn. Seime vykusioje konferencijoje „Žalioji transformacija: Lietuvos savivaldybių kelias į klimato neutralumą“ pristatytas Žaliųjų savivaldybių nacionalinis tinklas, prie kurio jau yra prisijungusios 24 Lietuvos savivaldybės. Tinklas, anot jo kūrėjų, klimato kaitos iššūkius bei Europos Komisijos nustatytą žaliąjį kursą padės paversti galimybėmis. Be to, jis suteiks reikiamos informacijos, susijusios su skirtingomis Europos Sąjungos finansavimo programomis, skirtomis padėti šalims ir jų regionams prisitaikyti prie klimato kaitos ir naujos realybės, kurioje ypač svarbus tvarumas ir žalieji sprendimai.
Tinklo idėja išvystyta Seimo parlamentinėje grupėje „Žaliosios savivaldybės – 2030“. Jos pirmininkas, parlamentaras Andrius Bagdonas tvirtina, kad Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo veiklos pradžia – pusantrų metų trukusio darbo ir praeitų metų gruodį pasirašyto memorandumo dėl Žaliųjų savivaldybių iniciatyvos rezultatas.
Per šį laiką sukurtas tinklalapis www.greenmunicipalities.lt , kuriame savivaldybių atstovai gali rasti reikiamą informaciją, susijusią su skirtingomis Europos Sąjungos finansavimo programomis, skirtomis padėti šalims ir jų regionams prisitaikyti prie klimato kaitos ir naujos realybės, kurioje ypač svarbus tvarumas ir žalieji sprendimai. Šiuo metu buriama komanda įvairių sričių ekspertų, dirbančių klimato neutralumo srityje, kurie konsultuos ir teiks ekspertinę pagalbą prisijungusioms prie tinklo savivaldybėms. Jau organizuojami renginiai ir mokymai savivaldybių specialistams.
„Klimato neutralumą sudaro daug sudedamųjų dalių. Pradedant transporto sistema bei energetika ir baigiant žemės ūkiu bei žmonių įpročių formavimu. Kiekvienai iš tų krypčių numatytas finansavimas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra numačiusi iki 2030 m. į dviračių infrastruktūros gerinimą investuoti apie 100 mln. eurų. O štai programos „Europos horizontas“, kuri bus vykdoma iki 2027 m., bendras biudžetas yra 95,5 mlrd. eurų, iš kurių daugiau nei 15 mlrd. eurų klimato, energetikos ir mobilumo tematikoms. Ir tai tik keli pavyzdžiai, kur savivaldybės gali gauti finansavimą infrastruktūrai tobulinti bei žmonių gyvenimo sąlygoms gerinti, kartu leidžiančiam siekti ir klimato neutralumo tikslų“, – vardijo Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Rolandas Urbonas, taip pat besirūpinantis Žaliųjų savivaldybių tinklo plėtra. Pasak jo, tinklas atviras ne tik norintiesiems prisijungti ir dalytis patirtimi bei gerąja praktika, bet ir išsakyti siūlymus, kokios pagalbos ar įrankių reikia, kad darbai, idėjos ar iniciatyvos būtų įgyvendinamos.
Kovo mėnesį maloniai kviečiame verslo ir viešojo sektoriaus darbuotojus kelti kompetencijas skaitmeninės transformacijos mokymuose „E-DIH.LT“. Šie mokymai suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.
Vytauto Didžiojo universitetas kartu su projekto partneriais kviečia registruotis į mokymus:
Programa: čia
Projekto koordinatorius: VŠĮ Lietuvos inovacijų centras.
Partneriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos energetikos institutas (LEI), UAB „ART21“ (Art21), VŠĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, VšĮ „Agrifood Lithuania DIH“, „VšĮ SmartEnergyDih“.
Vasario 15 d. Šilutėje vyko renginys „Skaitmenizavimo galimybės mažosios Lietuvos regionui E-DIH.LT“.
Renginyje pranešimus skaitė Lietuvos energetikos instituto mokslininkai dr. R. Gatautis (Kvartalinė renovacija – iššūkiai savivaldybėms) ir dr. R. Bakas (Šilumos sektoriaus transformacijos perspektyvos). Pranešimus taip pat skaitė VšĮ Smart Energy DIH vadovas T. Kubilius, Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas G. Junevičius.
Renginyje dalyvavę regiono verslo bei savivaldos atstovai domėjosi galimybėmis įsitraukti į projekto veiklas bei būsimų naujų paraiškų projektams teikimą.
Pranešimai: https://greenmunicipalities.lt/pranesimai/
Galimybė gauti finansavimą iki 55,5 tūkst. sprendimų vystymui naujuose pilotiniuose regionuose, naudojant AURORAL projekto technologijas.
Projektas H2020-AURORAL skelbia atvirą kvietimą, siekiant išbandyti projekto technologijas ir jų panaudojimo atvejus, kurie padės sukurti atvirą inovacijų ekosistemą tarp kūrėjų, novatorių, paslaugų teikėjų ir išmaniųjų bendruomenių bei teiks pirmenybę projektų brandai.
Projektas finansuos novatoriškų, bet brandžių projektų vystymą ir įgyvendinimą 12-oje sričių (sveikata, mobilumas, ūkininkavimas, energetika, turizmas, žiniasklaida, švietimas, valdymas, pramonė, teritorija ir gamta, platformos) 16-oje skirtingų regionų.
Paraiškos priimamos iki vasario 29 d.
Plačiau (anglų kalba): https://www.auroral.eu/#/open-calls
EUKI finansuoja atrinktus projektus, skatinančius tarpvalstybinius klimato veiksmus Europoje. Kiekvienam projektui bus skiriama nuo 120 000 iki 1 mln. eurų. 8-asis EUKI kvietimas teikti projektų idėjas vyksta nuo 2024 m. vasario 6 d. iki kovo 12 d.
2024 m. atrankos procedūrai projektų paraiškos turi būti pristatytos iki 15:00 CET, naudojant EURI internetinę platformą. Preliminariai atrinktų projektų bus paprašyta pateikti detalų projekto pasiūlymą iki 2024 m. birželio mėn. Pirmuosius projektus planuojama pradėti 2024 m. gruodžio mėn.
Plačiau (anglų kalba): https://www.euki.de/en/project-funding/
2024 m. sausio mėn. 31 d. SANTAKOS SLĖNYJE įvyko konferencija „ŠILUMOS ENERGETIKA – 2024”.
Konferencijoje aptarti šiandienai ir ateičiai aktualūs energetikos politikos ir technologijų vystymo klausimai, tokie kaip vandenilio panaudojimas, atsinaujinančių energijos šaltinių integravimas ir balansavimas, šilumos ir elektros energijos generavimo ir tiekimo sistemų optimizavimas ir naujausių, moksliniais tyrimais grįstų, technologijų kūrimas ir taikymas.
Konferencijoje pranešimus skaitė keturi LEI atstovai:
Visi konferencijos pranešimai: https://www.listia.lt/ktu-konferencija-silumos-energetika-2024/
Sausio 26 d., vyko diskusija su Utenos regiono savivaldybėmis. Aptartas Utenos regiono turizmo sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių MVĮ verslo tvarumas, pažintis su gerosiomis kitų regionų praktikomis ir jų įgyvendinimu, siekiant stiprinti turizmo MVĮ tvarumą.
Diskusijos metu kalbėta apie tai, kaip skatinti tvarių inovacijų įgyvendinimą naudojant sertifikavimo schemas ir (arba) ženklinimą, kaip vystyti valdymo įgūdžius, skirtus turizmo MVĮ veiklos transformacijai taikant skaitmeninimą ir ekologiškus sprendimus.
