Kovo mėnesį maloniai kviečiame verslo ir viešojo sektoriaus darbuotojus kelti kompetencijas skaitmeninės transformacijos mokymuose „E-DIH.LT“. Šie mokymai suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su projekto partneriais kviečia registruotis į mokymus:

Programa: čia

Projekto koordinatorius: VŠĮ Lietuvos inovacijų centras.

Partneriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos energetikos institutas (LEI), UAB „ART21“ (Art21), VŠĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, VšĮ „Agrifood Lithuania DIH“, „VšĮ SmartEnergyDih“.

Vasario 15 d. Šilutėje vyko renginys „Skaitmenizavimo galimybės mažosios Lietuvos regionui E-DIH.LT“.

Renginyje pranešimus skaitė Lietuvos energetikos instituto mokslininkai dr. R. Gatautis (Kvartalinė renovacija – iššūkiai savivaldybėms) ir dr. R. Bakas (Šilumos sektoriaus transformacijos perspektyvos). Pranešimus taip pat skaitė VšĮ Smart Energy DIH vadovas T. Kubilius, Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas G. Junevičius.

Renginyje dalyvavę regiono verslo bei savivaldos atstovai domėjosi galimybėmis įsitraukti į projekto veiklas bei būsimų naujų paraiškų projektams teikimą.

Pranešimai: https://greenmunicipalities.lt/pranesimai/

AURORAL

Galimybė gauti finansavimą iki 55,5 tūkst. sprendimų vystymui naujuose pilotiniuose regionuose, naudojant AURORAL projekto technologijas.

Projektas H2020-AURORAL skelbia atvirą kvietimą, siekiant išbandyti projekto technologijas ir jų panaudojimo atvejus, kurie padės sukurti atvirą inovacijų ekosistemą tarp kūrėjų, novatorių, paslaugų teikėjų ir išmaniųjų bendruomenių bei teiks pirmenybę projektų brandai.

Projektas finansuos novatoriškų, bet brandžių projektų vystymą ir įgyvendinimą 12-oje sričių (sveikata, mobilumas, ūkininkavimas, energetika, turizmas, žiniasklaida, švietimas, valdymas, pramonė, teritorija ir gamta, platformos) 16-oje skirtingų regionų.

Paraiškos priimamos iki vasario 29 d. 
Plačiau (anglų kalba): https://www.auroral.eu/#/open-calls

EUKI

EUKI finansuoja atrinktus projektus, skatinančius tarpvalstybinius klimato veiksmus Europoje. Kiekvienam projektui bus skiriama nuo 120 000 iki 1 mln. eurų. 8-asis EUKI kvietimas teikti projektų idėjas vyksta nuo 2024 m. vasario 6 d. iki kovo 12 d.

2024 m. atrankos procedūrai projektų paraiškos turi būti pristatytos iki 15:00 CET, naudojant EURI internetinę platformą. Preliminariai atrinktų projektų bus paprašyta pateikti detalų projekto pasiūlymą iki 2024 m. birželio mėn. Pirmuosius projektus planuojama pradėti 2024 m. gruodžio mėn.

Plačiau (anglų kalba): https://www.euki.de/en/project-funding/

2024 m. sausio mėn. 31 d. SANTAKOS SLĖNYJE įvyko konferencija „ŠILUMOS ENERGETIKA – 2024”.

Konferencijoje aptarti šiandienai ir ateičiai aktualūs energetikos politikos ir technologijų vystymo klausimai, tokie kaip vandenilio panaudojimas, atsinaujinančių energijos šaltinių integravimas ir balansavimas, šilumos ir elektros energijos generavimo ir tiekimo sistemų optimizavimas ir naujausių, moksliniais tyrimais grįstų, technologijų kūrimas ir taikymas.

Konferencijoje pranešimus skaitė keturi LEI atstovai:

Visi konferencijos pranešimai: https://www.listia.lt/ktu-konferencija-silumos-energetika-2024/

Sausio 26 d., vyko diskusija su Utenos regiono savivaldybėmis. Aptartas Utenos regiono turizmo sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių MVĮ verslo tvarumas, pažintis su gerosiomis kitų regionų praktikomis ir jų įgyvendinimu, siekiant stiprinti turizmo MVĮ tvarumą. 

Diskusijos metu kalbėta apie tai, kaip skatinti tvarių inovacijų įgyvendinimą naudojant sertifikavimo schemas ir (arba) ženklinimą, kaip vystyti valdymo įgūdžius, skirtus turizmo MVĮ veiklos transformacijai taikant skaitmeninimą ir ekologiškus sprendimus.

Kalėdų šventė atitraukia mus nuo darbais ir rūpesčiais persmelktos kasdienybės ir priartina prie amžinųjų vertybių. Kūčių vakarą išgyvename mums brangių žmonių artumą, dalydamiesi su jais dvasios šiluma. 
 
Tegul Jūsų namuose nepritrūksta jaukumo ir žmogiškosios šilumos, džiaugsmo ir ramybės. Viltingai žvelkite į ateinančius metus, tebūnie jie dar sėkmingesni! 
 
Linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų! 
 
– Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis
Europos Sąjungai skelbiant vis naujas direktyvas perdirbimui bei žiedinei ekonomikai, Lietuva stengiasi neatsilikti ir užsibrėžia ambicingus tikslus. Tyrimai rodo, kad šiuo metu kai kuriose srityse viršijame ES vidurkį, tačiau dar yra kur tobulėti. Mūsų depozito sistemos veikimo principo išsiaiškinti atvyksta specialistai iš užsienio, o vyriausybės paramos programos skatina verslus mažinti atliekų kiekį ir kuo daugiau perdirbti.
 
Žiedinės ekonomikos galimybės Lietuvoje – plačios
Europos Sąjungos tikslai – iki 2050 m. tapti klimatui neutralia ekonomika, o ekonomikos augimą atsieti nuo išteklių naudojimo – leidžia prognozuoti, kad žiedinė ekonomika daugiau ar mažiau palies visas ekonomines veiklas ir sektorius. Atsižvelgiant į tai formuluojami ilgalaikiai (iki 2050 m.) bei trumpalaikiai (iki 2030 m.) Lietuvos pramonės transformacijos į žiedinę ekonomiką tikslai. Ilgalaikiai tikslai glaudžiai koreliuoja su ES pramonės transformacijos tikslais: pilnu žiediškumu (antrinių žaliavų panaudojimu), konkurencingumo užtikrinimų ir neutralumu klimatui.
 
Dar 2021 m. pabaigoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva parengtas Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodis. Lietuvos Vyriausybės programoje numatytas tikslas – pasiekti ne mažesnę nei ES vidurkis žiediškumo indekso reikšmę. Mūsų žiediškumo rodiklis 2021 m. „Eurostat“ duomenimis siekė 4 proc. (ES vidurkis – 11,7 proc.).
 
„Žiedinėje ekonomikoje siekiama maksimaliai padidinti ekonomikoje cirkuliuojančių produktų ir medžiagų vertę, išmetant kiek galima mažiau atliekų ir naudojant kuo mažiau išteklių, o produktui atgyvenus išteklius išlaikyti, kad jie būtų dar ne kartą naudojami naujai vertei sukurti“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrės (EIM) patarėja Grėtė Lėlė.
 
Siekiant žiedinės ekonomikos tikslo – sumažinti ekonominėse veiklose naudojamų neatsinaujinančių gamtos išteklių apimtis – akcentuojama atliekų prevencija, susidarymas bei perdirbimas. Pramonės vystymuisi keliami tikslai mažinti generuojamų atliekų kiekį ir didinti perdirbamų atliekų dalį. Kartu siekiama ekonomikos augimo, kuris – priešingai – reiškia didėjančias gamybos apimtis ir, neretai, augantį atliekų kiekį. Vertinant Lietuvos pramonės struktūrą, kurioje dominuoja užsakomoji gamyba ir žemas imlumas globalioms inovacijoms, mažinti išteklių naudojimą ir išsaugoti išteklių vertę – viena iš svarbiausių strateginių krypčių, pereinant prie žiedinės ekonomikos principų.
 
Pasak Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktoriaus Pauliaus Petrausko, žiedinės ekonomikos plėtrai galimybių Lietuvoje yra daug. Pirmiausia, tiek žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas, tiek bendrai perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos nėra vien draudimai ir reguliavimas, o galimybė naujiems verslo modeliams, technologijoms ir inovacijoms. Kartu ir didesniam valstybės atsparumui bei strateginiam savarankiškumui įvairiose srityse – nuo energetikos, maisto, saugumo iki pažangių technologijų. Dėl didelės žiedinės ekonomikos svarbos Lietuvoje jai skiriama vis daugiau dėmesio ir finansų.
 
„Dar didesnes galimybes atveria šių metų vasarą LR Vyriausybės priimtos Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairės. Gairėse pateikti jau dabar įgyvendinami žiedinę ekonomiką skatinantys projektai bei pasiūlytos naujos priemonės. Visoms joms iki 2035 m. numatyta pritraukti daugiau nei 4,4 mlrd. Eur privataus ir viešojo sektoriaus lėšų“, – aiškino P. Petrauskas.

Pastaraisiais metais vykstant intensyviems demografiniams pokyčiams, daugelyje Lietuvos savivaldybių mažėja gyventojų, visuomenė sensta, o savivaldybėms vis sudėtingiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką viešųjų paslaugų teikimą. Atsižvelgdamos į poreikį bendrai spręsti keturioms savivaldybėms aktualius iššūkius, Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybės suvienijo jėgas ir įgyvendino pirmąją Lietuvoje funkcinės zonos iniciatyvą Tauragė+, kurios rezultatai aptarti Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir viešosios įstaigos „Žaliasis regionas“ organizuotoje konferencijoje.

Jurbarke vykusiame renginyje, subūrusiame verslo ir viešojo sektoriaus atstovus, pristatyta, kaip Tauragės regiono savivaldybės, siekdamos užtikrinti efektyvesnį gyventojų poreikius atitinkančių viešųjų paslaugų prieinamumą piliečiams ir pritraukti investicijas, po ilgų diskusijų parengė ir savivaldybių tarybose patvirtino bendrų veiksmų strategiją, tokiu būdu suformuodamos bendradarbiavimu ir partneryste grįstą funkcinę zoną Tauragė+.

Renginyje skirtas dėmesys apžvelgti Tauragės regiono bendradarbiavimo patirtį, aptarti partnerystės svarbą ieškant efektyvesnių būdų teikti viešąsias paslaugas, pasidalinta iššūkiais, su kuriais teko susidurti įgyvendinant bendrus funkcinės zonos veiksmus.

Vykdant funkcinės zonos bendrų veiksmų strategiją, sukurta vieninga Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybes apimanti viešojo transporto sistema, sudaranti galimybę visose regiono savivaldybėse keliauti vienu bilietu už tą pačią kainą, įdiegtas elektroninis bilietas ir maršrutų planavimo įrankiai, įsteigta bendras iniciatyvas įgyvendinanti įstaiga „Žaliasis regionas“. Visų keturių savivaldybių pastangomis išplėtota viešojo transporto infrastruktūra – rekonstruotos autobusų stotys Jurbarke ir Pagėgiuose, įsigyti 6 elektriniai autobusai, o autobusų maršrutai ir grafikai toliau tobulinami, kad susisiekimas regione taptų dar patrauklesnis bei patogesnis tiek jo gyventojams, tiek svečiams.

„Įgyvendinant šį projektą teko priimti drąsius sprendimus, surasti naujus projekto įgyvendinimo mechanizmus. Pozityvumas, gera valia, visų geranoriškas, atviras požiūris ir partnerystė padėjo įveikti iššūkius bei pasiekti rezultatus, dėl kurių Tauragės regionas tapo labiau žinomu ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – konferencijoje kalbėjo CPVA direktorė Lidija Kašubienė.

Ieškant būdų, kaip efektyviau teikti viešąsias paslaugas ir vystyti reikalingą infrastruktūrą, buvo ne tik sukurtas ir išbandytas bendradarbiavimo funkcinėse zonose modelis, bet ir patobulinta Europos Sąjungos fondų administravimo sistema. CPVA, pirmąkart administravusi projektą, kuriame veiktų net 4 savivaldybės, skirtingi partneriai ir veiklos sritys, neslėpė, kad ši patirtis organizacijai leido pažvelgti į projektų įgyvendinimą ir projektų administravimo taisykles kitomis akimis, plėsti kompetencijos ribas, mokytis ir augti.

Šiuo metu savivaldybės jau dėlioja pamatus tolesniam tarpusavio bendradarbiavimui –  įgyvendinami bendri veiksmai verslo sąlygų gerinimo, turizmo plėtros, nuotekų dumblo tvarkymo, visuomenės sveikatos stiprinimo srityse. Veikimas kartu ir išvien, tikimasi, prisidės prie efektyvesnio viešųjų paslaugų teikimo gyventojams, sudarys prielaidas kurtis bei plėtotis verslui ir įkvėps kitus Lietuvos regionus sekti šiuo pasiteisinusiu pavyzdžiu.

Funkcinės zonos Tauragė+ bandomoji iniciatyva yra dalis CPVA kartu su Vidaus reikalų ministerija įgyvendinamo Europos Sąjungos investicijų projekto „Regionų tvarios plėtros planavimo ir įgyvendinimo efektyvumo didinimas“, kuris finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Lapkričio 30 d. vyko „Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo“ nuotolinis susitikimas, kuriame pranešimus apie gerąsias patirtis savo savivaldybėse pristatė Anykščių, Plungės ir Utenos rajonų savivaldybių koordinatorės Monika Kondratavičiūtė, Roberta Jakumienė ir Inga Pračkailė.

Taip pat buvo aptarti artimiausi Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo planai, Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis papasakojo apie Išmaniųjų miestų pasaulinį kongresą (Smart City World Expo Forum), vykusį lapkričio 7-9 dienomis Barselonoje.

Džiugu pranešti, jog „Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklas“ plečiasi ir kuria ambicingus planus ateičiai. Neseniai prie tinklo prisijungus Marijampolės savivaldybei, šiuo metu Žaliųjų savivaldybių veiklose dalyvauja 24 savivaldybės.

Susitikimo pranešimai: https://greenmunicipalities.lt/pranesimai/

Lapkričio 6-10 dienomis Barselonoje vyko renginys „Smart City Expo World Congress 2023“, tai buvo didžiausias iki šiol kongresas, kuris pasauliui pristatė išmaniuosius sprendimus, formuojančius šią naują išmaniųjų ir žaliųjų miestų erą – tuos, kurie šiuo metu padeda miestams klestėti ir kuria saugesnes, žalesnes ir efektyvesnes miestų erdves. Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Rolandas Urbonas ir Lietuvos Žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis buvo pakviesti dalyvauti „Smart City Expo“ pasauliniame kongrese, kuriame susitiko su kongreso organizatoriais ir būsimais partneriais, dalyvavusiais šiame kongrese. Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo atstovai renginio metu klausėsi diskusijų išmaniųjų miestų ir pastatų tematikomis, lankėsi ekspozicijose, susitiko su būsimais partneriais, su kuriais buvo aptartos būsimų projektų idėjos.

Kongrese įvyko 273 sesijų ir seminarų, dalyvavo 577 pranešėjų, 25,3 tūkst. dalyvių iš 140 šalių ir 800 miestų. 

Foto: Smart City Expo World Congress 2023