• Data. 2024 m. lapkričio 14, 15, 18 d. (9.00–16.00 val.)
  • Tikslinė grupė. Įvairių sričių specialistai, norintys įgyti fundamentines žinias apie Žaliąjį kursą, žiedinės, žaliosios ekonomikos panaudojimą ir aplinkosauginius aspektus.
  • Plėtojami gebėjimai. Kompetencijų apie modernias žaliosios ekonomikos technologijas plėtra.
  • Trukmė. 16 akademinių valandų.
  • Vieta. Nuotoliniu būdu „MS TEAMS“.
  • Veiklos forma – mokymai.

Mokymosi struktūra

  • Trumpas aprašymas. Žaliojo Europos kurso, žiedinės, žalios ekonomika kūrimo tikslai gali būti skirtingi, tačiau jie visada orientuoti į darbuotojų kompetencijų auginimą, darbo rezultatų pagerinimą, gebėjimą naudotis naujausiomis technologijomis ar procesais, skatinti jų karjeros augimą. Mokymų metu nuosekliai pereisime visą procesą: nuo esamos mokymosi sistemos analizės iki galimų pokyčių taikant skaitmeninius įrankius.
    • Trijų dienų mokymuose susipažinsite su Žaliojo Europos kurso, žiedinės, žalios ekonomika kūrimo tikslais sužinosite, kaip žaliųjų technologijų panaudojimas prisideda prie tvarios ir ekologiškos ateities.
    • Susipažinsite su žalios ekonomikos kūrimo elementų pritaikymo pasiekimais, kurie gali sukelti perversmą įvairiose pramonės šakose visame pasaulyje.
    • Suprasite pasaulinį žalios ekonomikos technologijų kontekstą įvairiuose sektoriuose apžvelgiant sėkmingai vystomus projektus.

Mokymų turinys

Mokymų metu bus aptariamos šios temos:

  • Žaliasis Europos kursas, jo taikymo principai bei būdai
  • Žaliojo Europos kurso strategijų kūrimas ir sudarymas
  • Žiedinės ekonomikos galimybių apžvalga bei atsirinkimo kriterijai
  • Žaliosios ekonomikos sistemų kūrimas bei procesų skaitmenizavimas

Tikslai

  • Susipažinti su Žaliojo Europos kurso, žiedinės, žalios ekonomika: esama padėtis pramonėje, ateities tendencijomis ir panaudojimu.

Aprašymas

Mokymų metu bus pristatytas Žaliasis Europos kursas, pagrindiniai tikslai ir numatytos priemonės, žiedinės ir žaliosios ekonomikos koncepcijos, tikslai, galimybės savivaldybėms ir visuomenei bei galimi iššūkiai. Mokymų metu dalyviai susipažins su darnaus vystymosi koncepcija, pagrindinėmis sąvokomis, globaliais darnaus vystymosi tikslais (DVT), aplinkos iššūkiais (klimato kaita, tarša, biologinės įvairovės pokyčiai) verslui ir jų sąsajomis su socio-ekonominiais aspektais.

Šiandien tikriausiai nei vienas nenustebtume kavinėje gavę popierinį, o ne plastikinį gėrimo šiaudelį, mieste pastebėję dygstančias elektromobilių krovimo stoteles, o patys ieškodami įsigyti žemės ūkio produkcijos kreipiame dėmesį į jų ekologiškumą. Tokios besikeičiančios kasdieninio mūsų gyvenimo detalės turi aiškų tikslą – mažinti aplinkos taršą, tačiau akivaizdu, kad šių pavienių, epizodiškų tiekėjų ir vartotojų pastangų neužtenka norint pasiekti laukiamus pokyčius. Tam būtina sisteminė atskirų ekonominių veiklos sričių galimybių analizė ir reikiamų pokyčių diegimas pasitelkiant visus jame dalyvaujančius žmogiškuosius išteklius.

Šios temos, šiandien žinomos kaip Europos žaliojo kurso programa, siekiančios skatinti veiksmingą išteklių naudojimą pereinant prie švarios žiedinės ekonomikos, aktualumą profesiniame mokyme.

Mokymų temos

1 diena:

  • Tvarumo pagrindai: supažindinimas su tvarumo sąvoka ir kaip jos reikšmė kinta per laiką.
  • Jungtinių tautų darnaus vystymosi tikslai – globali sąranga – SDG kas tai yra ir kaip jie veikia?
  • „Tvarumas“, „Įmonių socialinė atsakomybė“ ir „ESG“ – ar tai tos pačios reikšmės sąvokos? ESG – aplinkos, socialinės atsakomybės ir valdymo faktoriai.
  • Europos erdvės reguliacinė aplinka: ESRS ir CSRD – Europos tvarumo reglamentai: analizuojame Europos Sąjungos direktyvas, reglamentus, standartus ir jų poveikį.
  • ES Žaliojo kurso tikslai.

2 diena:

  • Žiedinės ekonomikos įvadas
    • Žiedinės ekonomikos apžvalga: žiedinės ekonomikos apibrėžimas, pagrindiniai principai ir tikslai, įskaitant atliekų mažinimą, efektyvų išteklių naudojimą ir uždarojo ciklo sistemas.
    • Žiedinė ekonomika savivaldybių kontekste: savivaldybės vaidmens žiedinės ekonomikos praktikoje, politikos formavimo, infrastruktūros plėtros ir visuomenės dalyvavimo supratimas.
    • Žiedinės ekonomikos ciklai ir sistemų: Gamybos, vartojimo, atliekų tvarkymo ir išteklių atgavimo žiedinėje ekonomikoje sąsajų tyrimas.
  • Energijos vartojimo efektyvumas ir technologiniai sprendimai
    • Energijos vartojimo efektyvumas savivaldybių veikloje: diskusija apie strategijas, kaip pagerinti energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose, transporte ir infrastruktūroje, įskaitant išmaniuosius tinklus, energijos valdymo sistemas ir energijos auditą.
    • Technologiniai sprendimai ekologiškai ekonomikai: atskiriems sektoriams būdingų technologinių sprendimų, įskaitant atsinaujinančią energiją (pvz., saulės, vėjo), atliekų panaudojimą energijai ir ekologišką transportą, analizė.
  • Žiedinė ekonomika praktikoje, tvarumo ataskaitos ir SBTi
    • Žiedinė ekonomika sektoriuose: atliekos, energija ir transportas
    • Tvarumo ataskaitos: supažindinimas su tvarumo ataskaitų teikimo sistemomis (pvz., GRI, CDP), jų svarba skaidrumui ir klimato bei tvarumo tikslų pažangos stebėjimas.
    • Mokslu grįstų tikslų iniciatyva (SBTi): SBTi paaiškinimas, kaip ji padeda savivaldybėms ir įmonėms suderinti savo klimato tikslus.
  • Įgyvendinimo strategijos savivaldybėms
    • Kaip savivaldybės gali kurti politiką, skirtą žiedinės ekonomikos įgyvendinimui (pvz., atliekų mažinimo įgaliojimai, ekologiški pirkimai ir kt.).
    • Elgsenos pokyčiai ir visuomenės įtraukimas: strategijos, skatinančios sąmoningumą ir bendruomenės įsitraukimą į žiedines iniciatyvas (pvz., švietimo kampanijas, paskatas perdirbti).
    • Stebėsena ir vertinimas: rodiklių nustatymas žiedinės ekonomikos iniciatyvų poveikiui efektyviam išteklių naudojimui ir išmetamųjų teršalų mažinimui stebėti.

3 diena:

  • Darbas grupėse ir pirmų dviejų dienų medžiagos aptarimas

Lektoriai

  • Prof. Gerda Žigienė, Kauno technologijos universiteto, Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė.
  • Prof. Žaneta Stasiškienė, Kauno technologijos universiteto, Aplinkos inžinerijos instituto vadovė.