Pirmadienį Seime vykusioje diskusijoje savivaldybių atstovai, verslo bei mokslo partneriai dalijosi patirtimi ir diskutavo apie efektyviausius būdus paspartinti žaliąją transformaciją savivaldos lygiu. Renginio metu padėti pirmieji parašai ant Žaliųjų savivaldybių iniciatyvos memorandumo. Juo numatoma prisidėti Lietuvos klimato kaitos mažinimo strategijos įgyvendinimo ir užtikrinti, kad jau 2030 metais Lietuvoje turėtume kuo daugiau žaliųjų savivaldybių.
Savivaldos vaidmuo
Siekį kurti bendradarbiavimo platformą žaliosios transformacijos tikslų siekiančioms savivaldybėms, verslui ir mokslui, pirmieji išreiškė Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas (KU), Lietuvos energetikos institutas (LEI), Smart Energy DIH, Regionų ir demokratijos plėtros institutas, UAB TELE PARTNER.
Kaip pastebėjo pirmasis renginio „Ateities miestai – be CO2 emisijos ir su žalia energija: kaip šio tikslo sieks Lietuvos savivaldybės?“ pranešėjas aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kalbant apie žalinimąsi valstybės mastu, dažnai pamirštama pažvelgti per savivaldos prizmę. Jis akcentavo, kad būtent miestai atsakingi už 75 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų, o didžiausi teršėjai yra transportas ir statybų sektorius.
„Gyventojai nori gyventi žaliau, bet ar savivalda turi visus tam reikalingus įrankius? Ar esame išnaudoję visas galimybes? Man atrodo – ne. Ar, pavyzdžiui, meras ir taryba gali apsispręsti dėl skirtingų standartų mieste veikiančiai įmonei? Negali. Šie įgaliojimai turi ateiti iš valdžios“, – sakė S. Gentvilas, pažymėdamas, kad būtent miestai yra sėkmingos transformacijos garantas.
Ministras ragino atkreipti dėmesį ir būti įkvėptiems greta Lietuvos esančių sėkmingų pavyzdžių, tokių kaip Samso miestas Danijoje, kuris visiškai pakeitė savo energetikos sistemą iš iškastinio kuro į atsinaujinančią energiją ir tapo pirmąja pasaulyje atsinaujinančios energijos sala. CO2 emisijos šiame mieste yra arti nulio, 100 proc. vietinių investicijų skiriama atsinaujinančiai energijai, skaičiuojama pokyčių socio-ekonominė nauda.
Bendradarbiavimas vystant žaliąją energetiką
Tam, kad be savivaldos įsitraukimo nepavyks sukurti gerbūvio, antrino ir LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius. Pasak jo, siekiant sparčiau pritraukti investicijas į regionus būtina diegti žaliąsias technologijas ir siekti lyderystės šioje sferoje.
„Aukštos energijos kainos ir neigiama to įtaka ekonomikai verčia ieškoti alternatyvų iškastiniam kurui. Investicija įsirengiant vėjo ir saulės parkus leistų užfiksuoti elektros kaštus mažiausiai dvidešimčiai metų į ateitį. Šiame kontekste savivaldai tenka labai svarbus vaidmuo – be jos įsitraukimo kažin ar pavyks įtikinti skirti vietas atsinaujinančios energijos parkų plėtojimui. Būtent savivaldoms tenka svarbus permainų, elgsenos pokyčių katalizatoriaus vaidmuo“, – sakė V. Janulevičius.
LPK prezidentas pažymi, kad verslas turi glaudžiau bendradarbiauti su savivalda, siekiant apjungti pajėgas, išlaidas – nes tai prisidės prie išlaidų infrastruktūrai ir dekarbonizacijai mažinimo.
„Apdirbamosios gamybos investicijos Lietuvos regionuose siekia vidutiniškai 28,3 procentus. Pramonės didžiausios investicijos yra ne didmiesčiuose, kas reiškia, kad mes kuriame darbo vietas regionuose, kurių gyvasties palaikymas yra ypatingai svarbus. Todėl labai svarbus vaidmuo ateityje teks savivaldai ir jos priimamiems sprendimams žaliosios transformacijos srityje. Savivalda turėtų prisidėti prie atsinaujinančios energetikos plėtros tais sprendimais, kurie yra jų valioje ir kartu su verslu vystyti bendrus projektus. Nes bendrų atsinaujinančios energetikos projektų plėtra užtikrintų energetinio skurdo mažinimą, pramonės dekarbonizacijos ir energetinių kaštų mažinimą“, – akcentavo V. Janulevičius.
Kompleksinis veiklos modelis
Vienas iš memorandumo uždavinių – kurti ir integruoti švarias inovacijas Lietuvos savivaldybių energetikos ir transporto sektoriuose, o to, pasak LPK prezidento, verta bendradarbiaujant. LPK siūlo savivaldai sprendimą, įgyvendinant „Kompleksinį veiklos modelį“, apimantį centrinius šilumos tinklus (CŠT), miesto viešojo transporto įmonę ir miesto administraciją.
Šis siūlomas projektas grįstas nauju veiklos modeliu ir siekia spartesnio ekologiško Viešojo transporto (varomo elektra, vandeniliu) atnaujinimo, lokalios atsinaujinančios elektros išteklių gamybos, užtikrinti ekologiško transporto ridą, ŠESD sumažinimo CŠT ir transporto sektoriuose, perėjimo prie modernios kompleksinės veiklos modelio įgalinimo tarp savivaldybėms priklausančių įmonių.
Savivaldoje įdiegtas kompleksinis veiklos modelis leistų pasiekti užsibrėžtų tikslų be didelių tiesioginių investicijų iš miesto biudžeto. Savivaldybės valdoma įmonė iš paslaugos tiekėjo už fiksuotą kainą, fiksuotam periodui įsigytų paslaugų paketą, susidedantį iš: atsinaujinančių energijos išteklių įrangos elektros gamybai ir tiekimui, netaršių transporto priemonių ir jų amortizacijos, papildomos infrastruktūros, įrenginių serviso ir aptarnavimo. Šio projekto įgyvendinimas padėtų Lietuvos savivaldybėms bei regionams sparčiau pereiti prie modernizavimo ir žalinimo procesų.
Spartaus žalinimo sprendimų projektinę dalį įgyvendins VšĮ „Smart Energy DIH“, turinti tam reikalingas kompetencijas ir kryptingai dirbanti, koordinuojant verslo įmonių, valstybinių institucijų, mokslo įstaigų bendradarbiavimą. Ji vykdo projektus, skatinančius taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus bei inovacijas, rengia ir vykdo projektus, jungiančius verslo įmones, valstybines institucijas savo veiklos srityje (srityse).
„Kalbant apie tokio modelio naudas: tai ir modernus transportas, ir moderni energijos gamyba su labai aiškiai fiksuotais kaštais, kas dabartiniame kontekste labai aktualu tiek verslui, tiek savivaldybėms, tai ŠESD mažinimas. Be to, mažėjant ŠESD, mažėtų ir aplinkosauginiai mokesčiai ES Apyvartinių Taršos Leidimų sistemos dalyviams, o sutaupyti pinigai galėtų būti investuojami tolimesnei modernizacijai“, – sakė VšĮ „Smart Energy DIH“ vadovas Tadas Kubilius.