Rugsėjo 27 d. Seime įvyko konferencija „Žaliosios savivaldybės – 2030: skaitmeninimo ir tvarumo perspektyva“. Konferencijos metu įžanginį žodį tarė Seimo narys, Parlamentinės grupės „Žaliosios savivaldybės – 2030” pirmininkas Andrius Bagdonas. Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis pasidžiaugė, jog Žaliųjų savivaldybių tinklas prisijungė prie Europos Komisijos Išmaniųjų bendruomenių tinklo.
Vilniaus miesto savivaldybės Tvarumo vadovas Anton Nikitin pristatė Vilniaus miesto siekį tapti tvariu, pabrėždamas, jog šis procesas apima aplinkosauginius, socialinius ir valdysenos tikslus. Jis akcentavo, kad tik bendradarbiaujant savivaldybei ir visuomenei bus galima pasiekti reikšmingų pokyčių.
GreenTech Hub vadovė Teresė Škutaitė savo pranešime atkreipė dėmesį į žaliosios ir skaitmeninės transformacijos svarbą Lietuvai. Ji paminėjo pagrindinius iššūkius, trukdančius miestams transformuotis: priklausomybę nuo iškastinio kuro, sunkumus mažinant emisijas, inovacijų ir investicijų trūkumą bei socialinę ir ekonominę nelygybę.
Audrius Klišonis, l. e. p. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, pristatė Lietuvos savivaldybių kelią klimato neutralumo link. Pasak jo, didžiausi iššūkiai šiame kelyje yra energetikos bendrijų priemonės įgyvendinimo sudėtingumas ir brangumas, resursų valdymas, renovacijos kaštai ir valstybės paramos trūkumas atnaujinant savivaldybių viešuosius pastatus.
Konferencijoje dalyvavo ir Europos Komisijos Išmaniųjų bendruomenių tinklo koordinatorius Ignacio Garcia Vega, kuris pristatė tinklo veiklas ir finansavimo galimybes vietos bendruomenėms.
Kiti pranešėjai taip pat aptarė savivaldybių skaitmeninės ir žaliosios transformacijos galimybes pasitelkiant Europos skaitmeninių inovacijų centrų paslaugas (dr. Artūras Jakubavičius, Lietuvos inovacijų centras), žiedinės ekonomikos vaidmenį miestų kelyje į tvarumą (doc. dr. Visvaldas Varžinskas, KTU Aplinkos inžinerijos institutas) bei atvirųjų duomenų platformų ir duomenų svarbą savivaldybių veikloje (Vadimas Ivanovas, Valstybės duomenų agentūra).
Lietuvos energetikos institutas kviečia organizacijų atstovus kelti kompetencijas skaitmeninės transformacijos mokymuose. Sekite naujienas mūsų svetainėje apie skelbiamus naujausius mokymus.
2021 m. lapkričio mėn. Seime įkurta laikinoji parlamentinė grupė „Žaliosios savivaldybės – 2030”, kurios tikslas paskatinti šalies savivaldybes siekti ambicingų tikslų tapti klimatui neutraliomis iki 2030 metų. Per šiuos metus pavyko suburti ambicingas savivaldybes, kurios pasirengusios siekti klimato neutralumo jau 2030 m. Praėjusiais metais oficialiai įkurtas Lietuvos Žaliųjų savivaldybių nacionalinis tinklas, prie kurio prisijungė 24 savivaldybės. Manome, jog tai prisidės įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslą iki 2050 m. pasiekti, kad Europa taptų neutraliu klimatui žemynu bei Lietuvos Respublikos XVIII vyriausybės siekio, kad pirmasis neutralaus poveikio klimatui ir beatliekis miestas Lietuvoje atsirastų iki 2030 m.
Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo idėja buvo išvystyta Seimo laikinojoje grupėje „Žaliosios savivaldybės – 2030“. Jos pirmininkas, parlamentaras Andrius Bagdonas, tvirtina, kad Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo veiklos pradžia – dviejų su puse metų trukusio darbo ir 2023 metais pasirašyto memorandumo dėl Žaliųjų savivaldybių iniciatyvos rezultatas.
„Vis daugiau Lietuvos savivaldybių ieško būdų, kaip klimato kaitos iššūkius bei Europos Komisijos nustatytą žaliąjį kursą paversti galimybėmis. Nors tinklas veikia dar tik metus, prie jo prisijungė jau 24 savivaldybės. Neabejoju, ateityje jų bus tik daugiau“, – teigė Seimo narys A. Bagdonas.
„Per pastaruosius metus Žaliųjų savivaldybių tinklas padarė reikšmingą progresą. Jau dabar tinklo atstovai aplankė daugiau nei 20 Lietuvos savivaldybių, surinko jų atsiliepimus ir išklausė problemas, su kuriomis jos susiduria. Tinklas tapo svarbiu įrankiu siekiant klimato neutralumo ir tvarios ateities mūsų šalyje“, – pabrėžė Romualdas Petraitis, Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius.
Savo ruožtu Plungės rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, tvirtina, kad žaliosios investicijos ir išmanūs technologiniai sprendimai išties tampa labai svarbūs gerinant piliečių gyvenimo kokybę. „Savivaldybės nuolat investuoja į viešųjų paslaugų gerinimą, įgyvendina aplinkai draugiškus pokyčius, kuria žmogui patogų gyvenimą miestuose ir regionuose. Tikiuosi, kad šios iniciatyvos dėka, suvieniję jėgas, žengsime sparčiau link žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje“, – teigia A. Klišonis.
Žaliųjų savivaldybių nacionalinis tinklas plečia bendradarbiavimą tarptautiniu mastu. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Barselonos mieste organizuojamu „Smart City Expo“ pasauliniu kongresu, kuris yra didžiausias ir įtakingiausias pasaulyje inovacijų renginys. „Smart City Expo“ sujungia lyderius iš novatoriškiausių vyriausybių ir organizacijų, šiais metais tinklas tapo Europos Komisijos Išmaniųjų bendruomenių tinklo nariu.
Kaip Lietuvos savivaldybės galėtų efektyviau ir sparčiau plėtoti tvarius sprendimus, išsamiau bus kalbama rugsėjo 27 d. LR Seime vyksiančioje konferencijoje „Žaliosios savivaldybės – 2030: skaitmeninimo ir tvarumo perspektyva“. Konferenciją organizuoja LR Seimo laikinoji parlamentinė grupė „Žaliosios savivaldybės – 2030” kartu su Europos Komisija ir Lietuvos energetikos institutu. Joje dalyvaus 24 žaliųjų savivaldybių merai ir savivaldybių tinklo koordinatoriai. Konferencijoje pranešimus skaitys Audrius Klišonis, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras, Teresė Škutaitė, GreenTech Hub vadovė, Inovacijų agentūra, Anton Nikitin, Vilniaus miesto savivaldybės Tvarumo vadovas, Ignacio Garcia Vega, Europos Komisijos Išmaniųjų bendruomenių tinklas Doc. Dr. Visvaldas Varžinskas, KTU Aplinkos inžinerijos institutas, Vadimas Ivanovas, Valstybės duomenų agentūra. Renginys taip pat suburs savivaldybių, verslo ir mokslo lyderius į diskusiją apie priemones, kurios leistų savivaldybėms tapti draugiškomis aplinkai ir žmonėms. Programa:PROGRAMA Žaliosios savivaldybės – 2030 Konferencijos pradžia rugsėjo 27 d. 10 val. Transliacija lietuvių kalba:
The purpose of this Call for proposals is to support transnational research and/or innovation projects addressing urban challenges to help cities in their transition towards a more sustainable economy and functioning. The challenges are grouped into three themes called ‘Transition Pathways’: Circular Urban Economies, 15-minute City and Positive Energy Districts.
This is the third Call of the Driving Urban Transitions (DUT) Partnership, funded by the European Commission under the Horizon Europe Partnership scheme.
On a global level, DUT Call 2024 is part of the Mission Innovation (MI) call series, i.e., MICall24. As such, call topics are prepared in collaboration with the Urban Transitions Mission (UTM) under MI, and all topics of the Call are open for applications that directly and/or indirectly contribute to the work of UTM. JPI Urban Europe, a co-lead of the UTM, is contributing to UTM activities through its current R&I programme, the DUT Partnership, including the PED sprint implementation. In addition, the DUT Call 2024 will also be implemented in cooperation with selected Members of the Belmont Forum, which will participate in the Call as individual Funding Agencies and thus enable further international partners to join DUT projects.
Kviečiame pasižiūrėti reportažą apie Lietuvos energetikos instituto koordinuojamą „Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklą“, apie kurį papasakojo tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis.
Tinklas suteikia savivaldybėms galimybę dalytis patirtimi ir tartis, kaip efektyviau įgyventinti žaliuosius sprendimus, kurie spręstų klimato kaitos problemą. Tikimasi, jog ambicingiausios ir aktyviai klimato neutralumo siekiančios šalies savivaldybės, susijungusios į Žaliųjų savivaldybių nacionalinį tinklą, darys viską, kad iki 2030 m. taptų klimatui neutraliomis. Prie Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo jau prisijungė 24 savivaldybės.
Low2HighDH projekto tikslas – padėti Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos centralizuoto šilumos tiekimo operatoriams integruoti į savo sistemas žemo potencialo ir atliekinės šilumos technologijas, taip padedant jiems siekti anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslų. Siekiant šio tikslo, projekte reikia aktyvaus aukštesnės temperatūros centralizuoto šilumos tiekimo įmonių dalyvavimo, o potencialūs dalyviai bus vertinami pagal kvietimo teikti paraiškas kriterijus.
Paraiškateikiama užpildant internetinę paraiškos formą, kurioje surinkta visa svarbi informacija, pagal kurią bus vertinamos kandidatų paraiškos. Tada konsorciumas, remdamasis atrankos kriterijais, atrinks tinkamiausius kandidatus. Galiausiai su atrinktais pareiškėjais susisieks konsorciumo partneris, atsakingas už konkrečios paramos teikimą, kad būtų apibrėžta paramos priemonė ir įformintas bendradarbiavimo susitarimas.
Praėjusiais metais įkurtas Lietuvos žaliųjų savivaldybių
tinklas jau vienija 24 šalies savivaldybes. Jų atstovai Seime vykusioje
konferencijoje „Lietuvos savivaldybių ateitis – žalioji transformacija“
aptarė kylančius iššūkius ir ateities planus.
Pasak renginyje dalyvavusio parlamentinės grupės „Žaliosios
savivaldybės – 2030“ pirmininko Andriaus Bagdono, tai yra gyvas įrodymas
apie vietos valdžios siekį įgyvendinti tvaresnius sprendimus.
„Per dvejus su puse metų prie Žaliųjų savivaldybių tinklo iniciatyvos
prisijungė 24 savivaldybės. Itin įkvepia, kad jos noriai jungiasi, mato
perspektyvą ir jų nereikia įkalbinėti. Jos supranta, kad šis tinklas
suteikia galimybę savivaldybėms dalytis patirtimi ir pasitarti, kaip
efektyviau įgyvendinti žaliuosius sprendimus“, – pabrėžė A. Bagdonas.
Jo teigimu, žaliasis kursas, nuosekliai įgyvendinamas tiek
nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu, išliks svarbiu darbotvarkės
prioritetu, nepaisant politinių permainų rudenį, po Seimo rinkimų.
„Nė neabejoju, kad tokia parlamentinė grupė bus iš naujo įkurta“, – sakė Seimo narys A. Bagdonas.
Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinasis vadovas
Audrius Klišonis taip pat pabrėžė, kad Žaliųjų savivaldybių tinklas nėra
tik laikina iniciatyva. Jis tikisi, kad daugiau savivaldybių prisijungs
prie šios iniciatyvos. „Kuo greičiau susibursime, tuo daugiau naudos
turės savivaldybės ir jų gyventojai“, – sakė A. Klišonis.
Konferencijoje kalbėjęs aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus
akcentavo, kad vis dar nematantiems pakankamai priežasčių susirūpinti
tvarių sprendimų paieška reikėtų pažvelgti į sinoptikų ir klimatologų
vedamą statistiką.
„Pokyčių būtinybę diktuoja klimato kaitos iššūkiai. Pavyzdžiui, 2023
metais Lietuvoje buvo užfiksuota net 17 šilumos rekordų, gyvūnams sunku
prisitaikyti“, – teigė K. Šetkus.
Jis taip pat paminėjo, kad daug išsamios informacijos apie klimato
kaitą pateikiama portale klimatokaita.lt, kuris gali tapti svarbiu
informacijos šaltiniu ir pagalbos priemone vietos savivaldai
informuojant jos gyventojus ir priimant sprendimus.
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė konferencijoje
susirinkusiems savivaldos atstovams pabrėžė, kad vienas svarbiausių
žaliosios transformacijos elementų – žaliojo transporto plėtra
savivaldybėse, akcentuodama, kad iki 2030 m. 100 proc. viešojo
transporto turėtų būti varomas alternatyviais degalais.
Planuojant susisiekimo infrastruktūros pertvarką ir įgyvendinant ES
žaliąjį kursą, reikiami sprendimai, pasak viceministrės, bus priimami
vadovaujantis surinktais duomenimis.
„Lietuva yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje, kuri pradeda rinkti
duomenis ir stebėti, kas vyksta regionuose ir valstybės mastu. Darnaus
judumo duomenų stebėsenos ir vertinimo platformos (Duomenų ežero)
tikslas – centralizuotai rinkti, apdoroti, analizuoti ir vizualizuoti
darnaus judumo duomenis, kurie padėtų priimti sprendimus“, – sakė A.
Vaiciukevičiūtė.
Konferencijoje taip pat dalyvavęs Pramonininkų konfederacijos
prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad savivalda turėtų būti
suinteresuota žaliąja transformacija ir dėl verslo, o ypač apdirbamosios
pramonės, kuri sukuria nemažą dalį darbo vietų šalies regionuose.
„Judame į priekį, bet greitis turi būti kitoks. Pavyzdžiui, vėjo
jėgainių parkus kurti vis dar gana sudėtinga. O be jų pramonei išties
sunku, nes tai bene pigiausias elektros energijos šaltinis“, – tvirtino
V. Janulevičius ir pabrėžė, kad diversifikacija ir planingas pramonės
vystymas taip pat yra labai svarbūs žaliosios transformacijos sėkmei.
Renginyje viešėjusi KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė
profesorė dr. Žaneta Stasiškienė pabrėžė savivaldybių lyderystės svarbą,
primindama savivaldybėms, kad tvarumo vadovai turėtų būti platesnės
kompetencijos nei komunikacijos specialistai.
„Reikia komunikacijos, bet tvarumas – ne tik komunikacija. Būtina,
kad kiekvienas vadovas suprastų tvarumo svarbą“, – teigė Ž. Stasiškienė
ir pridūrė, kad savivaldos lygmeniu susipina keturių svarbių tvarumo
aspektų gijos: pramonės, transporto, energetikos ir pastatų.
Konferencijoje pranešimą skaitęs Lietuvos energetikos instituto
direktorius dr. Sigitas Rimkevičius pritarė minčiai, kad būtina skatinti
visuomenės švietimą ir reikia aktyviau siekti ją supažindinti su
žaliosiomis technologijomis, kurios gali padėti spręsti kylančius
iššūkius.
„Tam puikiai pasitarnautų mūsų kuriamas tarptautinis energetikos
kompetencijų centras. Jame būtų vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai,
inicijuojami demonstraciniai bandomieji projektai, įgyvendinama
bandomojo projekto „Žaliasis miestelis“ vizija, išbandomos naujos
technologijos ir inovatyvūs sprendimai išmaniesiems miestams, su kuriais
galėtų iš arti susipažinti visi norintys“, – vardijo dr. S. Rimkevičius
ir pridūrė, kad toks centras ateityje padėtų rengti ir vis labiau
reikalingus ateities energetikos specialistus.
Žvelgdamas į Žaliųjų savivaldybių tinklo ateitį, iniciatyvos
koordinatorius Romualdas Petraitis išreiškė viltį, kad artimiausiu metu
prisijungs dar daugiau savivaldybių, nes žalioji transformacija yra
globali ateities kryptis.
„Nepaisant tam tikrų iššūkių, kaip antai finansavimo trūkumas,
Lietuvos savivaldybės rodo aktyvumą ir entuziazmą. Tikiu, savivaldybės,
kurios dar neprisijungė, netrukus tai padarys, suvokusios žaliosios
pertvarkos svarbą ir atsirandančias galimybes“, – sakė R. Petraitis.
Anot jo, per pastaruosius metus Žaliųjų savivaldybių tinklas padarė
reikšmingą progresą. Tinklo atstovai aplankė daugiau nei 20 Lietuvos
savivaldybių, surinko atsiliepimus ir išklausė problemas, su kuriomis
savivaldybės susiduria. Be to, Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklas
prisijungė prie ES išmaniųjų bendruomenių tinklo (EC Smart Communities
Network) bei pasirašė bendradarbiavimo sutartį su didžiausiu pasaulyje
miesto inovacijų renginiu „Smart City Expo World Congress“.
2024 m. birželio 17 d. LR Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „Lietuvos savivaldybių ateitis – žalioji transformacija“. Konferencijoje dalyvavo 24-ių Žaliųjų savivaldybių merai ir savivaldybių tinklo koordinatoriai. Konferencijoje pranešimus skaitė Aplinkos, Susisiekimo ir Energetikos ministerijų atstovai, verslo ir mokslo atstovai.
2021 m. lapkričio mėn. Seime įkurta laikinoji parlamentinė grupė „Žaliosios savivaldybės – 2030”, kurios tikslas – paskatinti šalies savivaldybes siekti ambicingų tikslų tapti klimatui neutraliomis iki 2030 m. Praėjusiais metais įkurtas Lietuvos Žaliųjų savivaldybių tinklas, prie kurio jau prisijungė 24 savivaldybės. Siekiama, jog tai prisidės įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslą iki 2050 m. pasiekti, kad Europa taptų neutraliu klimatui žemynu bei Lietuvos Respublikos XVIII vyriausybės siekio, kad pirmasis neutralaus poveikio klimatui ir beatliekis Lietuvos miestas atsirastų iki 2030 m.
Kaune siekiama įkurti tarptautinį energetikos kompetencijų centrą, kuriame būtų vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai, inicijuojami demonstraciniai–pilotiniai projektai, įgyvendinama bandomojo projekto „Žaliasis miestelis“ vizija, išbandomos naujos technologijos ir inovatyvūs sprendimai išmaniesiems miestams. Tai paskelbė Lietuvos energetikos instituto direktorius Sigitas Rimkevičius.
Pasak jo, šis centras padės supažindinti sprendimų priėmėjus, verslą ir visuomenę su inovatyviais tvariais sprendimais ir prisidės prie energetikos ateities specialistų rengimo bei leis aktyviau ir sėkmingiau dalyvauti tarptautinių programų kvietimuose, tuo pačiu įsitraukiant į tarptautinių iniciatyvų įgyvendinimą.
Dr. Sigitas Rimkevičius
Žalioji transformacija – galimybė regionams
Anot Lietuvos energetikos instituto direktoriaus dr. Sigito Rimkevičiaus, šis ir kiti sprendimai negimė vakuume. Jie buvo priimti remiantis sukaupta kompetencija, turimais partnerystės ryšiais ir savivaldos bei verslo atstovų įžvalgomis. Įkurtas kompetencijos centras ženkliai prisidėtų ir prie Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo plėtotės.
„Per pastaruosius metus Žaliųjų savivaldybių tinklas padarė reikšmingą progresą. Jau dabar tinklo atstovai aplankė daugiau nei 20 Lietuvos savivaldybių, surinko jų atsiliepimus ir išklausė problemas, su kuriomis jos susiduria. Tinklas tapo svarbiu įrankiu siekiant klimato neutralumo ir tvarios ateities mūsų šalyje“, – pabrėžė Romualdas Petraitis, Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius.
Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo idėja buvo išvystyta Seimo laikinojoje grupėje „Žaliosios savivaldybės – 2030“. Jos pirmininkas, parlamentaras Andrius Bagdonas, tvirtina, kad Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo veiklos pradžia – dviejų su puse metų trukusio darbo ir 2023 metais pasirašyto memorandumo dėl Žaliųjų savivaldybių iniciatyvos rezultatas.
„Vis daugiau Lietuvos savivaldybių ieško būdų, kaip klimato kaitos iššūkius bei Europos Komisijos nustatytą žaliąjį kursą paversti galimybėmis. Nors tinklas veikia dar tik metus, prie jo prisijungė jau 24 savivaldybės. Neabejoju, ateityje jų bus tik daugiau“, – teigė Seimo narys A. Bagdonas.
Andrius Bagdonas
Savo ruožtu Plungės rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, tvirtina, kad žaliosios investicijos ir išmanūs technologiniai sprendimai išties tampa labai svarbūs gerinant piliečių gyvenimo kokybę.
„Savivaldybės nuolat investuoja į viešųjų paslaugų gerinimą, įgyvendina aplinkai draugiškus pokyčius, kuria žmogui patogų gyvenimą miestuose ir regionuose. Tikiuosi, kad šios iniciatyvos dėka, suvieniję jėgas, žengsime sparčiau link žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje“, – teigia A. Klišonis.
Savivaldos įsitraukimo į žaliąją transformaciją svarbą pabrėžia ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Aukštos energijos kainos ir neigiama jų įtaka ekonomikai verčia ieškoti alternatyvų iškastiniam kurui. Investicija įrengiant vėjo ir saulės parkus leistų užfiksuoti elektros kaštus mažiausiai dvidešimčiai metų į ateitį. Šiame kontekste savivaldai tenka labai svarbus vaidmuo – be jos įsitraukimo kažin ar pavyks įtikinti skirti vietas atsinaujinančios energijos parkų plėtojimui. Būtent savivaldoms tenka svarbus permainų, elgsenos pokyčių katalizatoriaus vaidmuo“, – pabrėžė V. Janulevičius.
Jo teigimu, apdirbamosios gamybos investicijos Lietuvos regionuose siekia vidutiniškai 28,3 proc., o pramonės didžiausios investicijos yra ne didmiesčiuose.
„Tai reiškia, kad mes kuriame darbo vietas regionuose, kurių gyvasties palaikymas yra ypatingai svarbus. Todėl labai svarbus vaidmuo ateityje teks savivaldai ir jos priimamiems sprendimams žaliosios transformacijos srityje. Savivalda turėtų prisidėti prie atsinaujinančios energetikos plėtros tais sprendimais, kurie yra jų valioje, ir kartu su verslu vystyti bendrus projektus. Atsinaujinančios energetikos projektų plėtra užtikrintų energetinio skurdo mažinimą, pramonės dekarbonizacijos ir energetinių kaštų mažinimą. Tai svarbu tiek verslui, tiek ir žmonėms“, – akcentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius.
Išgirdo savivaldybių problemas
Pasak Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatoriaus R. Petraičio, per metus buvo aplankytos visos tinklo savivaldybės ir tai leido susidaryti bendrą vaizdą, su kokiais iššūkiais jos susiduria.
„Vienas pagrindinių – pastatų renovacija. Norėdami paskatinti konstruktyvias diskusijas šia tema, planuojame rengti atskirus susitikimus su savivaldybių komunalinių paslaugų ir būsto administravimo įmonėmis. Diskusijose dalyvaus renovacijos ekspertai ir Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovai. Toks bendradarbiavimas padės greičiau spręsti renovacijos problemas ir skatins efektyvesnį darbą“, – nurodė R. Petraitis.
Romualdas Petraitis
Dar viena svarbi tvarumą skatinančios transformacijos dalis, anot Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatoriaus, yra dirvožemio specialistų įtraukimas.
„Papildėme savo ekspertų grupę dirvožemio specialistais, tad savivaldybių žemės ūkio skyriai ir ūkininkai galės pasinaudoti jų žiniomis tausojančio žemės ūkio srityje. Šis žingsnis padės pagerinti dirvožemio būklę ir skatins tvarią žemės ūkio praktiką“, – aiškino tinklo koordinatorius.
Jo teigimu, transporto sektorius yra dar viena sritis, kuriai dalyje savivaldybių reikia ypatingo dėmesio. Todėl planuojama surengti diskusijas su Susisiekimo ministerija, siekiant spręsti atskirų apmokėjimo sistemų miestuose ir rajonuose problemas.
„Esame tikri, kad efektyvesnis transporto valdymas ir inovatyvūs sprendimai padės sumažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai“, – pabrėžė R. Petraitis.
Jis taip pat išskyrė ir energijos bei atliekų valdymo iššūkį, su kuriuo susiduria kai kurios savivaldybės.
„Pavyzdžiui, Alytaus rajonas, turintis sumokėti 4 mln. eurų už ESO ir LITGRID paslaugas, susiduria su dideliais finansiniais iššūkiais. Todėl į diskusijas bus kviečiamos Energetikos, Finansų ir Aplinkos ministerijos. Taip pat bus sprendžiami atliekų tvarkymo klausimai, siekiant, kad išrūšiuotos atliekos taptų nauda. Ypatingas dėmesys bus skiriamas statybinėms ir inertinėms atliekoms“, – vardijo Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo atstovas.
R. Petraičio manymu, įvardyti iššūkiai yra kompleksiniai ir reikalauja daug pastangų. Vis dėlto jis pabrėžia, kad pirmieji žingsniai jau žengti, o tokie sprendimai, kaip žaliojo miestelio bei žaliojo miesto inovacijų centro įkūrimas, padėtų gerokai paspartinti Lietuvos savivaldybių žalėjimo procesą.
Kaip Lietuvos savivaldybės galėtų efektyviau ir sparčiau plėtoti tvarius sprendimus, išsamiai bus kalbama birželio 17 d. LR Seime vyksiančioje konferencijoje „Lietuvos savivaldybių ateitis – žalioji transformacija“. Joje dalyvaus 24 žaliųjų savivaldybių merai ir savivaldybių tinklo koordinatoriai. Renginyje pranešimus skaitys Aplinkos, Susisiekimo ir Energetikos ministrai, verslo ir mokslo atstovai. Renginys taip pat suburs savivaldybių, verslo ir mokslo lyderius į diskusiją apie priemones, kurios leistų savivaldybėms tapti draugiškomis aplinkai ir žmonėms.
Act!onHeat paramos priemonė kviečia vietos ir regionines valdžios institucijas, energetikos agentūras ir miesto planuotojus teikti paraiškas finansavimui gauti šildymo ir vėsinimo infrastruktūros srityje.
Paramą gaus iki 120 savivaldybių, bus atlikta 30 išankstinių galimybių studijų. Kandidatai bus atrenkami pagal jų interesus ir poreikius.
Pateiktos paraiškos vertinamos nuolat, rekomenduojama paraiškas teikti nedelsiant.
