Kalėdų šventė atitraukia mus nuo darbais ir rūpesčiais persmelktos kasdienybės ir priartina prie amžinųjų vertybių. Kūčių vakarą išgyvename mums brangių žmonių artumą, dalydamiesi su jais dvasios šiluma. 
 
Tegul Jūsų namuose nepritrūksta jaukumo ir žmogiškosios šilumos, džiaugsmo ir ramybės. Viltingai žvelkite į ateinančius metus, tebūnie jie dar sėkmingesni! 
 
Linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų! 
 
– Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis
Europos Sąjungai skelbiant vis naujas direktyvas perdirbimui bei žiedinei ekonomikai, Lietuva stengiasi neatsilikti ir užsibrėžia ambicingus tikslus. Tyrimai rodo, kad šiuo metu kai kuriose srityse viršijame ES vidurkį, tačiau dar yra kur tobulėti. Mūsų depozito sistemos veikimo principo išsiaiškinti atvyksta specialistai iš užsienio, o vyriausybės paramos programos skatina verslus mažinti atliekų kiekį ir kuo daugiau perdirbti.
 
Žiedinės ekonomikos galimybės Lietuvoje – plačios
Europos Sąjungos tikslai – iki 2050 m. tapti klimatui neutralia ekonomika, o ekonomikos augimą atsieti nuo išteklių naudojimo – leidžia prognozuoti, kad žiedinė ekonomika daugiau ar mažiau palies visas ekonomines veiklas ir sektorius. Atsižvelgiant į tai formuluojami ilgalaikiai (iki 2050 m.) bei trumpalaikiai (iki 2030 m.) Lietuvos pramonės transformacijos į žiedinę ekonomiką tikslai. Ilgalaikiai tikslai glaudžiai koreliuoja su ES pramonės transformacijos tikslais: pilnu žiediškumu (antrinių žaliavų panaudojimu), konkurencingumo užtikrinimų ir neutralumu klimatui.
 
Dar 2021 m. pabaigoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva parengtas Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodis. Lietuvos Vyriausybės programoje numatytas tikslas – pasiekti ne mažesnę nei ES vidurkis žiediškumo indekso reikšmę. Mūsų žiediškumo rodiklis 2021 m. „Eurostat“ duomenimis siekė 4 proc. (ES vidurkis – 11,7 proc.).
 
„Žiedinėje ekonomikoje siekiama maksimaliai padidinti ekonomikoje cirkuliuojančių produktų ir medžiagų vertę, išmetant kiek galima mažiau atliekų ir naudojant kuo mažiau išteklių, o produktui atgyvenus išteklius išlaikyti, kad jie būtų dar ne kartą naudojami naujai vertei sukurti“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrės (EIM) patarėja Grėtė Lėlė.
 
Siekiant žiedinės ekonomikos tikslo – sumažinti ekonominėse veiklose naudojamų neatsinaujinančių gamtos išteklių apimtis – akcentuojama atliekų prevencija, susidarymas bei perdirbimas. Pramonės vystymuisi keliami tikslai mažinti generuojamų atliekų kiekį ir didinti perdirbamų atliekų dalį. Kartu siekiama ekonomikos augimo, kuris – priešingai – reiškia didėjančias gamybos apimtis ir, neretai, augantį atliekų kiekį. Vertinant Lietuvos pramonės struktūrą, kurioje dominuoja užsakomoji gamyba ir žemas imlumas globalioms inovacijoms, mažinti išteklių naudojimą ir išsaugoti išteklių vertę – viena iš svarbiausių strateginių krypčių, pereinant prie žiedinės ekonomikos principų.
 
Pasak Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktoriaus Pauliaus Petrausko, žiedinės ekonomikos plėtrai galimybių Lietuvoje yra daug. Pirmiausia, tiek žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas, tiek bendrai perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos nėra vien draudimai ir reguliavimas, o galimybė naujiems verslo modeliams, technologijoms ir inovacijoms. Kartu ir didesniam valstybės atsparumui bei strateginiam savarankiškumui įvairiose srityse – nuo energetikos, maisto, saugumo iki pažangių technologijų. Dėl didelės žiedinės ekonomikos svarbos Lietuvoje jai skiriama vis daugiau dėmesio ir finansų.
 
„Dar didesnes galimybes atveria šių metų vasarą LR Vyriausybės priimtos Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairės. Gairėse pateikti jau dabar įgyvendinami žiedinę ekonomiką skatinantys projektai bei pasiūlytos naujos priemonės. Visoms joms iki 2035 m. numatyta pritraukti daugiau nei 4,4 mlrd. Eur privataus ir viešojo sektoriaus lėšų“, – aiškino P. Petrauskas.

Pastaraisiais metais vykstant intensyviems demografiniams pokyčiams, daugelyje Lietuvos savivaldybių mažėja gyventojų, visuomenė sensta, o savivaldybėms vis sudėtingiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką viešųjų paslaugų teikimą. Atsižvelgdamos į poreikį bendrai spręsti keturioms savivaldybėms aktualius iššūkius, Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybės suvienijo jėgas ir įgyvendino pirmąją Lietuvoje funkcinės zonos iniciatyvą Tauragė+, kurios rezultatai aptarti Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir viešosios įstaigos „Žaliasis regionas“ organizuotoje konferencijoje.

Jurbarke vykusiame renginyje, subūrusiame verslo ir viešojo sektoriaus atstovus, pristatyta, kaip Tauragės regiono savivaldybės, siekdamos užtikrinti efektyvesnį gyventojų poreikius atitinkančių viešųjų paslaugų prieinamumą piliečiams ir pritraukti investicijas, po ilgų diskusijų parengė ir savivaldybių tarybose patvirtino bendrų veiksmų strategiją, tokiu būdu suformuodamos bendradarbiavimu ir partneryste grįstą funkcinę zoną Tauragė+.

Renginyje skirtas dėmesys apžvelgti Tauragės regiono bendradarbiavimo patirtį, aptarti partnerystės svarbą ieškant efektyvesnių būdų teikti viešąsias paslaugas, pasidalinta iššūkiais, su kuriais teko susidurti įgyvendinant bendrus funkcinės zonos veiksmus.

Vykdant funkcinės zonos bendrų veiksmų strategiją, sukurta vieninga Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybes apimanti viešojo transporto sistema, sudaranti galimybę visose regiono savivaldybėse keliauti vienu bilietu už tą pačią kainą, įdiegtas elektroninis bilietas ir maršrutų planavimo įrankiai, įsteigta bendras iniciatyvas įgyvendinanti įstaiga „Žaliasis regionas“. Visų keturių savivaldybių pastangomis išplėtota viešojo transporto infrastruktūra – rekonstruotos autobusų stotys Jurbarke ir Pagėgiuose, įsigyti 6 elektriniai autobusai, o autobusų maršrutai ir grafikai toliau tobulinami, kad susisiekimas regione taptų dar patrauklesnis bei patogesnis tiek jo gyventojams, tiek svečiams.

„Įgyvendinant šį projektą teko priimti drąsius sprendimus, surasti naujus projekto įgyvendinimo mechanizmus. Pozityvumas, gera valia, visų geranoriškas, atviras požiūris ir partnerystė padėjo įveikti iššūkius bei pasiekti rezultatus, dėl kurių Tauragės regionas tapo labiau žinomu ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – konferencijoje kalbėjo CPVA direktorė Lidija Kašubienė.

Ieškant būdų, kaip efektyviau teikti viešąsias paslaugas ir vystyti reikalingą infrastruktūrą, buvo ne tik sukurtas ir išbandytas bendradarbiavimo funkcinėse zonose modelis, bet ir patobulinta Europos Sąjungos fondų administravimo sistema. CPVA, pirmąkart administravusi projektą, kuriame veiktų net 4 savivaldybės, skirtingi partneriai ir veiklos sritys, neslėpė, kad ši patirtis organizacijai leido pažvelgti į projektų įgyvendinimą ir projektų administravimo taisykles kitomis akimis, plėsti kompetencijos ribas, mokytis ir augti.

Šiuo metu savivaldybės jau dėlioja pamatus tolesniam tarpusavio bendradarbiavimui –  įgyvendinami bendri veiksmai verslo sąlygų gerinimo, turizmo plėtros, nuotekų dumblo tvarkymo, visuomenės sveikatos stiprinimo srityse. Veikimas kartu ir išvien, tikimasi, prisidės prie efektyvesnio viešųjų paslaugų teikimo gyventojams, sudarys prielaidas kurtis bei plėtotis verslui ir įkvėps kitus Lietuvos regionus sekti šiuo pasiteisinusiu pavyzdžiu.

Funkcinės zonos Tauragė+ bandomoji iniciatyva yra dalis CPVA kartu su Vidaus reikalų ministerija įgyvendinamo Europos Sąjungos investicijų projekto „Regionų tvarios plėtros planavimo ir įgyvendinimo efektyvumo didinimas“, kuris finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.