2024 m. birželio 17 d. LR Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „Lietuvos savivaldybių ateitis – žalioji transformacija“. Konferencijoje dalyvavo 24-ių Žaliųjų savivaldybių merai ir savivaldybių tinklo koordinatoriai. Konferencijoje pranešimus skaitė Aplinkos, Susisiekimo ir Energetikos ministerijų atstovai, verslo ir mokslo atstovai.
2021 m. lapkričio mėn. Seime įkurta laikinoji parlamentinė grupė „Žaliosios savivaldybės – 2030”, kurios tikslas – paskatinti šalies savivaldybes siekti ambicingų tikslų tapti klimatui neutraliomis iki 2030 m. Praėjusiais metais įkurtas Lietuvos Žaliųjų savivaldybių tinklas, prie kurio jau prisijungė 24 savivaldybės. Siekiama, jog tai prisidės įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslą iki 2050 m. pasiekti, kad Europa taptų neutraliu klimatui žemynu bei Lietuvos Respublikos XVIII vyriausybės siekio, kad pirmasis neutralaus poveikio klimatui ir beatliekis Lietuvos miestas atsirastų iki 2030 m.
Kaune siekiama įkurti tarptautinį energetikos kompetencijų centrą, kuriame būtų vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai, inicijuojami demonstraciniai–pilotiniai projektai, įgyvendinama bandomojo projekto „Žaliasis miestelis“ vizija, išbandomos naujos technologijos ir inovatyvūs sprendimai išmaniesiems miestams. Tai paskelbė Lietuvos energetikos instituto direktorius Sigitas Rimkevičius.
Pasak jo, šis centras padės supažindinti sprendimų priėmėjus, verslą ir visuomenę su inovatyviais tvariais sprendimais ir prisidės prie energetikos ateities specialistų rengimo bei leis aktyviau ir sėkmingiau dalyvauti tarptautinių programų kvietimuose, tuo pačiu įsitraukiant į tarptautinių iniciatyvų įgyvendinimą.
Dr. Sigitas Rimkevičius
Žalioji transformacija – galimybė regionams
Anot Lietuvos energetikos instituto direktoriaus dr. Sigito Rimkevičiaus, šis ir kiti sprendimai negimė vakuume. Jie buvo priimti remiantis sukaupta kompetencija, turimais partnerystės ryšiais ir savivaldos bei verslo atstovų įžvalgomis. Įkurtas kompetencijos centras ženkliai prisidėtų ir prie Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo plėtotės.
„Per pastaruosius metus Žaliųjų savivaldybių tinklas padarė reikšmingą progresą. Jau dabar tinklo atstovai aplankė daugiau nei 20 Lietuvos savivaldybių, surinko jų atsiliepimus ir išklausė problemas, su kuriomis jos susiduria. Tinklas tapo svarbiu įrankiu siekiant klimato neutralumo ir tvarios ateities mūsų šalyje“, – pabrėžė Romualdas Petraitis, Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius.
Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo idėja buvo išvystyta Seimo laikinojoje grupėje „Žaliosios savivaldybės – 2030“. Jos pirmininkas, parlamentaras Andrius Bagdonas, tvirtina, kad Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo veiklos pradžia – dviejų su puse metų trukusio darbo ir 2023 metais pasirašyto memorandumo dėl Žaliųjų savivaldybių iniciatyvos rezultatas.
„Vis daugiau Lietuvos savivaldybių ieško būdų, kaip klimato kaitos iššūkius bei Europos Komisijos nustatytą žaliąjį kursą paversti galimybėmis. Nors tinklas veikia dar tik metus, prie jo prisijungė jau 24 savivaldybės. Neabejoju, ateityje jų bus tik daugiau“, – teigė Seimo narys A. Bagdonas.
Andrius Bagdonas
Savo ruožtu Plungės rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, tvirtina, kad žaliosios investicijos ir išmanūs technologiniai sprendimai išties tampa labai svarbūs gerinant piliečių gyvenimo kokybę.
„Savivaldybės nuolat investuoja į viešųjų paslaugų gerinimą, įgyvendina aplinkai draugiškus pokyčius, kuria žmogui patogų gyvenimą miestuose ir regionuose. Tikiuosi, kad šios iniciatyvos dėka, suvieniję jėgas, žengsime sparčiau link žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje“, – teigia A. Klišonis.
Savivaldos įsitraukimo į žaliąją transformaciją svarbą pabrėžia ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Aukštos energijos kainos ir neigiama jų įtaka ekonomikai verčia ieškoti alternatyvų iškastiniam kurui. Investicija įrengiant vėjo ir saulės parkus leistų užfiksuoti elektros kaštus mažiausiai dvidešimčiai metų į ateitį. Šiame kontekste savivaldai tenka labai svarbus vaidmuo – be jos įsitraukimo kažin ar pavyks įtikinti skirti vietas atsinaujinančios energijos parkų plėtojimui. Būtent savivaldoms tenka svarbus permainų, elgsenos pokyčių katalizatoriaus vaidmuo“, – pabrėžė V. Janulevičius.
Jo teigimu, apdirbamosios gamybos investicijos Lietuvos regionuose siekia vidutiniškai 28,3 proc., o pramonės didžiausios investicijos yra ne didmiesčiuose.
„Tai reiškia, kad mes kuriame darbo vietas regionuose, kurių gyvasties palaikymas yra ypatingai svarbus. Todėl labai svarbus vaidmuo ateityje teks savivaldai ir jos priimamiems sprendimams žaliosios transformacijos srityje. Savivalda turėtų prisidėti prie atsinaujinančios energetikos plėtros tais sprendimais, kurie yra jų valioje, ir kartu su verslu vystyti bendrus projektus. Atsinaujinančios energetikos projektų plėtra užtikrintų energetinio skurdo mažinimą, pramonės dekarbonizacijos ir energetinių kaštų mažinimą. Tai svarbu tiek verslui, tiek ir žmonėms“, – akcentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius.
Išgirdo savivaldybių problemas
Pasak Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatoriaus R. Petraičio, per metus buvo aplankytos visos tinklo savivaldybės ir tai leido susidaryti bendrą vaizdą, su kokiais iššūkiais jos susiduria.
„Vienas pagrindinių – pastatų renovacija. Norėdami paskatinti konstruktyvias diskusijas šia tema, planuojame rengti atskirus susitikimus su savivaldybių komunalinių paslaugų ir būsto administravimo įmonėmis. Diskusijose dalyvaus renovacijos ekspertai ir Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovai. Toks bendradarbiavimas padės greičiau spręsti renovacijos problemas ir skatins efektyvesnį darbą“, – nurodė R. Petraitis.
Romualdas Petraitis
Dar viena svarbi tvarumą skatinančios transformacijos dalis, anot Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatoriaus, yra dirvožemio specialistų įtraukimas.
„Papildėme savo ekspertų grupę dirvožemio specialistais, tad savivaldybių žemės ūkio skyriai ir ūkininkai galės pasinaudoti jų žiniomis tausojančio žemės ūkio srityje. Šis žingsnis padės pagerinti dirvožemio būklę ir skatins tvarią žemės ūkio praktiką“, – aiškino tinklo koordinatorius.
Jo teigimu, transporto sektorius yra dar viena sritis, kuriai dalyje savivaldybių reikia ypatingo dėmesio. Todėl planuojama surengti diskusijas su Susisiekimo ministerija, siekiant spręsti atskirų apmokėjimo sistemų miestuose ir rajonuose problemas.
„Esame tikri, kad efektyvesnis transporto valdymas ir inovatyvūs sprendimai padės sumažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai“, – pabrėžė R. Petraitis.
Jis taip pat išskyrė ir energijos bei atliekų valdymo iššūkį, su kuriuo susiduria kai kurios savivaldybės.
„Pavyzdžiui, Alytaus rajonas, turintis sumokėti 4 mln. eurų už ESO ir LITGRID paslaugas, susiduria su dideliais finansiniais iššūkiais. Todėl į diskusijas bus kviečiamos Energetikos, Finansų ir Aplinkos ministerijos. Taip pat bus sprendžiami atliekų tvarkymo klausimai, siekiant, kad išrūšiuotos atliekos taptų nauda. Ypatingas dėmesys bus skiriamas statybinėms ir inertinėms atliekoms“, – vardijo Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo atstovas.
R. Petraičio manymu, įvardyti iššūkiai yra kompleksiniai ir reikalauja daug pastangų. Vis dėlto jis pabrėžia, kad pirmieji žingsniai jau žengti, o tokie sprendimai, kaip žaliojo miestelio bei žaliojo miesto inovacijų centro įkūrimas, padėtų gerokai paspartinti Lietuvos savivaldybių žalėjimo procesą.
Kaip Lietuvos savivaldybės galėtų efektyviau ir sparčiau plėtoti tvarius sprendimus, išsamiai bus kalbama birželio 17 d. LR Seime vyksiančioje konferencijoje „Lietuvos savivaldybių ateitis – žalioji transformacija“. Joje dalyvaus 24 žaliųjų savivaldybių merai ir savivaldybių tinklo koordinatoriai. Renginyje pranešimus skaitys Aplinkos, Susisiekimo ir Energetikos ministrai, verslo ir mokslo atstovai. Renginys taip pat suburs savivaldybių, verslo ir mokslo lyderius į diskusiją apie priemones, kurios leistų savivaldybėms tapti draugiškomis aplinkai ir žmonėms.
Act!onHeat paramos priemonė kviečia vietos ir regionines valdžios institucijas, energetikos agentūras ir miesto planuotojus teikti paraiškas finansavimui gauti šildymo ir vėsinimo infrastruktūros srityje.
Paramą gaus iki 120 savivaldybių, bus atlikta 30 išankstinių galimybių studijų. Kandidatai bus atrenkami pagal jų interesus ir poreikius.
Pateiktos paraiškos vertinamos nuolat, rekomenduojama paraiškas teikti nedelsiant.
2024 m. gegužės 22 d. Lietuvos energetikos institute įvyko Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo renginys.
Renginyje dalyvavo Žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatoriai, atstovaujantys savo savivaldybes. Sveikinimo žodį tarė LEI direktorius dr. Sigitas Rimkevičius. Renginio metu pranešimus pristatė ir į klausimus atsakė Ieva Budraitė, Žaliosios politikos instituto direktorė tarptautinei ir projektinei veiklai, prof. dr. Žaneta Stasiškienė, KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė ir Julija Kaladžinskaitė, MB „Energetinis intelektas“ vadovė.
UAB „3D Creative“, TOP 10 lyderiaujantis 3D paslaugų tiekėjas Europoje, kurio veikla apima 3D modeliavimą, skenavimą ir spausdinimą, atstovai praktiškai pademonstravo Kreon Scan, Artec Ray ir Artec Leo interaktyvių skenerių veikimą.
Šiandien, gegužės 10 d., Molėtų rajono savivaldybės administracijos pastate vyko Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo renginys. Į jį susirinko savivaldybių, verslo ir mokslo atstovai, kuriems sveikinimo žodį tarė Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, o pranešimus skaitė ekspertai iš Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto. Renginyje buvo aptartos įvairios energetikos ir darnaus vystymosi temos, įskaitant vandenilio vaidmenį savivaldybių energetinėse sistemose, žiedinės ekonomikos bei atliekų tvarkymo klausimus, naujų energetikos technologijų diegimo principus ir klimato neutralumo iššūkius.
2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo veiklos pristatytos Vilniaus rajone. Renginyje dalyvavo savivaldybių, verslo ir mokslo atstovai.
Sveikinimo žodį tarė Vilniaus rajono savivaldybės Administracijos direktorius Vladislav Kondratovič bei Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, atvykęs kartu su Administracijos direktore Inga Pračkaile.
Renginio metu Lietuvos energetikos instituto atstovai skaitė pranešimus apie vandenilio vaidmenį savivaldybių energetinėje sistemoje (dr. Šarūnas Varnagiris), apie naujų energetikos technologijų diegimo principus (dr. Mantas Marčiukaitis), šilumos tinklus (dr. Rimantas Bakas), kvartalinę renovaciją (dr. Ramūnas Gatautis). Dr. Rolandas Urbonas pristatė savivaldybių dalyvavimo ES tarptautinėse programose galimybes. Pranešimą apie žiedinę ekonomiką ir atliekų tvarkymą savivaldybėse taip pat skaitė KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė.
Po pranešimų sesijos vyko savivaldybių atstovų ir savivaldybių įmonių vadovų diskusija apie iššūkius ir lūkesčius einant klimato neutralumo link.
Nacionalinis tinklas vysto Žaliųjų savivaldybių iniciatyvą, koordinuojamas Lietuvos energetikos instituto. Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo dalyviai: savivaldybės, Lietuvos savivaldybių asociacija, suinteresuotos ministerijos, mokslo ir studijų institucijos, verslo asociacijos, bendruomeninės organizacijos. Ši iniciatyva yra atvira visiems norintiems prisijungti.
2024 m. balandžio 12 d. Kazlų Rūdoje įvyko Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo renginys. Susirinkusius pasveikino tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis, Kazlų Rūdos rajono savivaldybės meras Mantas Varaška, taip pat pristatęs savo savivaldybėje priimamus žaliuosius sprendimus.
Renginyje pristatyti pranešimai apie naujas technologijas energijos vartotojo infrastruktūroje (dr. Virginijus Radziukynas), šilumos tinklus (dr. Rimantas Bakas), kvartalinę renovaciją (dr. Ramūnas Gatautis) ir apie žiedinę ekonomiką ir atliekų tvarkymą savivaldybėse (prof. Žaneta Stasiškienė).
Kaip pristato Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis, tinklas klimato kaitos iššūkius bei Europos Komisijos nustatytą žaliąjį kursą padės paversti galimybėmis. Be to, jis suteiks reikiamos informacijos, susijusios su skirtingomis Europos Sąjungos finansavimo programomis, skirtomis padėti šalims ir jų regionams prisitaikyti prie klimato kaitos ir naujos realybės, kurioje ypač svarbus tvarumas ir žalieji sprendimai. Prie tinklo jau yra prisijungusios 24 Lietuvos savivaldybės.
AURORAL konsorciumas ieško projektų, kurių tikslas – kurti naujas išmaniąsias bendruomenes arba paremti esamas. Maksimali projekto trukmė – 6 mėnesiai, finansavimo dydis – 70 % visų išlaidų. Paraiškos teikiamos dviejų tipų projektams:
A: Kvietimas naujoms išmaniosioms bendruomenėms – bus paskelbta netrukus. B: Kvietimas teikti naujas paslaugas – didžiausia dotacijos suma: 55 200 EUR
AURORAL yra ES programos „Horizontas 2020“ projektas. Tai 30 partnerių iš 10 skirtingų Europos šalių konsorciumas.
Projekto tikslas yra panaudoti skaitmeninimą gerinant situaciją kaimo regionuose įvairiais aspektais, pavyzdžiui, skatinant ekonomikos augimą, socialinius aspektus arba prisidedant prie skaitmeninės atskirties mažinimo tarp kaimo ir miesto. AURORAL projektas ieško suinteresuotų šalių, kurios prisijungtų prie šių pastangų teikdamos projektus per atvirą kvietimą.
Projektas finansuos novatoriškų projektų vystymą ir įgyvendinimą 25-iose srityse (sveikata, mobilumas, ūkininkavimas, energetika, turizmas, žiniasklaida, švietimas, valdymas, pramonė, teritorija ir gamta, platformos ir kt.).
Kovo 28 d., Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuotame renginyje Europos Sąjungos misijos ir „Europos horizontas“ – Lietuvos savivaldybių klimato kaitos sprendimams. Renginyje dalyvavo Žaliųjų savivaldybių tinklo ir mokslo įstaigų atstovai.
ES miestų misijos tikslas – iki 2030 m. pasiekti, kad mažiausiai 100 Europos miestų taptų poveikiu klimatui neutraliais ir pažangiais miestais bei užtikrinti, kad šie miestai veiktų kaip pavyzdiniai inovacijų centrai kitiems Europos miestams. Misija siekiama didinti miestų, regionų inovacinius gebėjimus bei paspartinti pažangių ir tvarių sprendimų diegimą miestų judumo, apželdinimo, infrastruktūros, energetikos ir miestiečių įtraukimo srityse. Šioje ES miestų pertvarkos darbotvarkėje tarp 112 ES miestų dalyvauja du Lietuvos miestai – Vilnius ir Tauragė, tapę sektinu pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams.
Kartu su KTU Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkais džiaugiamės šiandien įvykusia įdomia ir įtraukiančia diskusija su Panevėžio miesto atstovais apie miesto žaliąją ir socialinę infrastruktūrą. Šiame pokalbyje taip pat nagrinėjome, kaip gerovę galima būtų skatinti pasitelkiant inovatyvų urbanizuotos aplinkos pakankamumo principą, pagal kurį siekiama racionaliai tenkinti pagrindinius visuomenės poreikius ir išlikti klimatui neutraliems.
