Lietuva žengia ryžtingus žingsnius link žaliosios transformacijos – prie Žaliųjų savivaldybių tinklo prisijungusios 24 savivaldybės. Vizija apie inovatyvius, išmanius miestus atrodo pasiekiama, tačiau kyla esminis klausimas: ar pakankamai dėmesio skiriame ne tik finansavimo pritraukimui, bet ir jo kuriamai ilgalaikei naudai?
Birželio 27 d. Seime įvyko konferencija, kurioje buvo diskutuojama apie Žaliųjų savivaldybių ateitį. Pranešimus pristatė Švedijos klimatui neutralių miestų „Viable Cities“ programos direktorės pavaduotoja Osa Minos (Åsa Minoz), Lietuvos termoinžinerijos asociacijos prezidentas ir Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotojas dr. Rimantas Bakas, Kauno technologijų universiteto prof. Žaneta Stasiškienė, VšĮ „Menas ir inovacijos“ vadovė Eglė Naureckytė.
Žaliųjų savivaldybių tinklo memorandumas, pasirašytas 2022 metais, pažymėjo svarbų žingsnį šalies savivaldos ekologinėje transformacijoje. Jame numatytas platus bendradarbiavimas tarp savivaldybių, kuriuo siekiama, kad pramonės, verslo, mokslo institucijos ir nevyriausybinės organizacijos plėtotų inovatyvias technologijas bei sprendimus išmaniesiems miestams kurti.
Anot parlamentinės grupės „Žaliosios savivaldybės – 2030“ pirmininko Seimo nario Andriaus Bagdono, vienas pagrindinių aspektų, su kuriuo susiduria Lietuvos savivaldybės tvarios miesto plėtros procese, yra kompleksinis, sudėtingas planavimas ir finansavimo užsitikrinimo klausimai. Tvarūs projektai dažnai reikalauja didesnių investicijų, kurias reikia gebėti pritraukti ir efektyviai valdyti.
„Svarbiausia –planuoti ne tik pavienius tvarius sprendimus, gauti finansavimą, ir juos įgyvendinti, bet ir užtikrinti, kad būtų pasiektos suinteresuotos pusės, keičiami nusistovėję įpročiai ar požiūris ir taip būtų užtikrintas projektų ilgalaikis tvarumas. Pavyzdžiui, Estijos sostinė Talinas yra bandęs spręsti miesto taršos problemą, suteikdamas galimybę nemokamai naudotis viešuoju transportu. Tačiau maršrutų nepritaikius gyventojų poreikiams ir nesukūrus papildomų paskatų keliones automobiliais keisti į keliones autobusais, norimo rezultato nepavyko pasiekti. Lėšos turi būti ne skiriamos atskiriems aplinkosaugos projektams, bet sistemiškai naudojamos, siekiant kurti ilgalaikę naudą“, – komentuoja Seimo narys A. Bagdonas.
Jo teigimu, savivaldybėms rekomenduojama pradėti nuo duomenimis pagrįsto situacijos vertinimo: identifikuoti daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetančias savivaldybės teritorijoje vykdomas veiklas, ekosistemines paslaugas, nuo kurių labiausiai priklausomi vietos verslai bei gyventojai, didžiausias klimato rizikas. Tuomet rekomenduojama nustatyti prioritetus, pasirinkti tikslines priemones ir racionaliai planuoti investicijas.
Trūksta žinių ir sisteminio požiūrio
Rolando Urbono, Lietuvos energetikos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo teigimu, savivaldybės vis dažniau imasi veiksmų, susijusių su klimato kaita. Visgi, pastebima, kad tai daroma kaip reakcija į jau įvykusius pokyčius. Pavyzdžiui, po stiprių liūčių užtvindytos gatvės ar sausros paveiktas vandens tiekimas verčia savivaldybes imtis skubių priemonių.
„Taip pat matome, kad trūksta išankstinio planavimo ir pasirengimo. Svarbiausios kliūtys yra žmogiškųjų išteklių, žinių ir patirties trūkumas klimato kaitos prisitaikymo įgyvendinime,“ – teigia R. Urbonas. Anot jos, norint efektyviai kurti tvarius miestus, būtina stiprinti savivaldybių administracijų gebėjimus ir skirti daugiau dėmesio ilgalaikei strategijai.
Pasak R. Urbono, kai kurie miestai jau imasi realių įgyvendinimo darbų. Pavyzdžiui, Vilniuje ir Plungės rajone įrengtos dirbtinės pelkės, kurios renka lietaus vandenį, gerina miesto kraštovaizdį ir mažina poveikį klimatui. „Vilniaus miestas tampa lyderiu, diegiant inovatyvius sprendimus – lietaus vandenį naudoja kaip išteklį, o ne tik laiko problema. Miestų lyderystė yra esminis aspektas ieškant efektyvių vietinių sprendimų“, – pabrėžė R. Urbonas.
Tauragė – sėkmės pavyzdys ir įkvėpimas kitiems
Nepaisant iššūkių, Lietuva turi sėkmės pavyzdžių, kurie įkvepia kitas savivaldybes. Tauragės rajonas yra viena iš pirmųjų Lietuvos savivaldybių, įsijungusių į Europos Komisijos programą „ES 100 klimatui neutralių ir išmanių miestų iki 2030 m. misija“.
Tauragės rajono savivaldybės administracija ne tik parengė klimato neutralumo strategiją, bet jau įgyvendino ir nemažą kiekį aplinkai palankių sprendimų. Pavyzdžiui, centrinis šildymas visiškai perėjo prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, viešojo transporto parke pusė autobusų – elektriniai, o daugelyje viešųjų pastatų įrengtos saulės elektrinės. Strategijoje taip pat yra numatyti 107 veiksmai, kuriais toliau siekiama miesto neutralumo klimatui.
Tauragės savivaldybės administracijos patarėja Agnė Petrošiūtė pažymi, kad duomenimis grįsti sprendimai yra svarbiausias elementas, modeliuojant klimatui palankias strategijas. „Mažindami ekologinį pėdsaką, rėmėmės išsamiu ŠESD inventorizavimo planu, kuris leido sudaryti klimato veiksmų planą, investicijas nukreipiant į efektyviausius sprendimus anglies pėdsakui mažinti“, – teigia A. Petrošiūtė.
Anot savivaldybės atstovės, artimiausi žingsniai – viešojo transporto plėtra, senų autobusų keitimas mažiau taršesniais gamtai, dviračių takų tinklo plėtra, elektromobilumo skatinimas ir parama ekologiniams ūkiams. Taip pat, daug dėmesio planuojama skirti aktyvioms informacinėms kampanijoms ir švietimui.
Ateities miestų vizija
Pasak Žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatoriaus Romualdo Petraičio, tvarių miestų kūrimas Lietuvoje yra sudėtingas, bet gyvybiškai svarbus procesas. Finansinių iššūkių sprendimas, sisteminio požiūrio stiprinimas ir žinių bei duomenų trūkumo mažinimas yra būtini žingsniai.
„Ateities miestas – komfortiškas, naudojantis švarų transportą, atsinaujinančią energetiką, efektyviai valdantis vandens išteklius, socialiai įtraukus ir užtikrinantis aukštą gyvenimo kokybę bei džiuginantis integruotomis žaliosiomis erdvėmis.
Jo teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje visos tokios iniciatyvos reikšmingai prisidės prie miestų poveikio klimato kaitai ir taršos mažinimo, regionų patrauklumo didinimo, bei miestų gyventojų kokybės gerinimo.
Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis teigia, kad Žaliųjų savivaldybių tinklas, remdamasis pastarųjų metų veiklos patirtimi, tikisi, kad per ateinančius 5 – 10 metų tikslas pasipildys dar mažiausiai 3 – 5 klimatui neutraliomis savivaldybėmis.
„Per pastaruosius trejus metus plėtotas tiesioginis bendradarbiavimas su tinklo savivaldybių vadovais, bendruomenės atstovais ir pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais padėjo suprasti unikalius Žaliųjų savivaldybių iššūkius, su kuriais susiduriama, siekiant neutralizuoti poveikį klimatui.“ – kalbėjo R. Petraitis.
